„Gazprom“ Enegertikos ministeriją kaltina pažeidus „Lietuvos dujų“ akcininkų sutartį.
„Gazprom“ antrą kartą apskundė Stokholmo arbitražui Lietuvos energetikos ministerijos veiksmus. Energetikos ministerija anksčiau yra pateikusi Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl „Lietuvos dujų“, kurių 37,1 proc. akcijų valdo Rusijos „Gazprom“. Rusijos koncerno sprendimas kreiptis į arbitražą gali būti tiesiog bandymas sustiprinti derybines pozicijas prieš magistralinių dujotiekių atskyrimą nuo „Lietuvos dujų“.
Lietuva yra priėmusi įstatymą, pagal kurį dujų tiekėjas negali valdyti dujotiekių. Šis įstatymas įgyvendina ES Trečiąjį energetikos paketą, tačiau tam priešinasi vienintelis dujų tiekėjas Lietuvoje – bendrovė „Gazprom“.
Santykiai tarp Energetikos ministerijos ir „Gazprom“ galutinai pašlijo praėjusių metų pabaigoje, kai Rusijos bendrovė pareiškė 15 proc. sumažinsianti dujų kainą Latvijai ir Estijai, tuo tarpu Lietuvai nuspręsta dujas parduoti brangiau.
Šiemet pavasarį Energetikos ministerija, motyvuodama tuo, kad siekia realizuoti valstybės, kaip „Lietuvos dujų“ akcininkės, teises, pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Ministerija taip pat prašė teismo iš „Lietuvos dujų“ valdybos atšaukti „Gazprom“ deleguotus Vladimirą Golubevą ir Kirilą Selezniovą, kurie esą veikė ne visų „Lietuvos dujų“ akcininkų, o tik „Gazprom“ naudai.
Tada „Gazprom“ kreipėsi į Stokholmo arbitražą prašydamas sustabdyti bylos dėl „Lietuvos dujų“ nagrinėjimą, tačiau arbitražas ieškinį atmetė.
Antrą kartą į arbitražą kreipęsis „Gazprom“ kaltina Energetikos ministeriją, kad ši pažeidė „Lietuvos dujų“ akcininkų sutartį ir reikalauja atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius.
Maskvos Carnegie centro ekspertas Nikolajus Petrovas portalui gazeta.ru teigė, kad toks „Gazprom“ žingsnis gali būti susijęs su bandymu užsiimti geresnes pozicijas prieš tai, kai reikės derėtis dėl dujotiekių atskyrimo.
„Teisminiai ginčai tarptautinėje erdvėje gali gerokai atidėti naujojo Lietuvos priimto įstatymo įgyvendinimą, tai yra „Gazprom“ išėjimą iš „Lietuvos dujų“, – teigė N. Petrovas. Jis neatmeta, kad ieškodamas kompromiso „Gazprom“ Lietuvai gali pasiūlyti tokią pačią nuolaidą dujoms, kaip ir Latvijai bei Estijai.
Tačiau investicijų bendrovės BKS atstovas Andrejus Poliščiukas atkreipia dėmesį, kad „Gazprom“ gali būti pavojinga suteikti nuolaidas, nors jos finansine prasme nedarytų didelės įtakos Rusijos kompanijai. Nes jeigu paaiškės, kad tokia nedidelė šalis kaip Lietuva gali išsireikalauti nuolaidų dujoms, tą patį gali pradėti daryti ir stambesni pirkėjai.
