Vis daugiau įmonių, gavusių ES struktūrinių fondų paramą, nepasirašo sutarčių.
Vis daugiau įmonių atsisako joms skiriamos ES paramos. Savų lėšų dalies neturintys, bankų paskolų negaunantys paramos gavėjai nepasirašo sutarčių, nutraukia jau pasirašytas, keičia veiklos planus arba bankrutuoja.
Iki ES pinigų prisikasusių, bet čia pat ir išsikvėpusių įmonių skaičius per metus padvigubėjo. Su tokiu pat pagreičiu ilgėjo paramos sutartis nutraukusių gavėjų sąrašas, o keturiskart daugiau įmonių pasiektų pinigų atsisakė net nepasirašiusios sutarčių.
Tokius duomenis „Verslo žinioms“ pateikė Finansų ministerija (FM). Juose nėra Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atsiųstųjų. Kartu su jais bankrutavusių projektų vykdytojų skaičius padidėtų nuo 31 iki 37, o jiems suteiktos paramos dydis – nuo 44 iki 64 milijonų litų.
Ta pati aritmetika pakeistų duomenis apie ES paramos sulaukusius, tačiau dėl įvairių priežasčių jau pasirašytas sutartis nutraukusius gavėjus. Jų skaičius nuo FM nurodytų 128 padidėtų iki 455, o suteiktos paramos dydis – nuo 121 mln. Lt iki 435 milijonų litų.
„Pagrindinės priežastys – įmonės susidūrė su savų finansinių išteklių stoka ir negali gauti paskolų, kai kurios keičia veiklos prioritetus. ES paramos lėšos, kurių atsisako vienos įmonės, yra skiriamos kitiems projektams finansuoti“, – dėsto savo požiūrį Rolandas Kriščiūnas, FM viceministras.
Alvydas Stulpinas, UAB „Putokšnis“ vadovas, apgailestauja, kad įmonė buvo priversta atsisakyti visų ES paramos pinigų. Anot jo, energetikos projektams sutrukdė viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP), kitiems – „bankų klausimas“. Tačiau projektai nestabdomi, nes įdėta ir finansų, ir žmogiškųjų išteklių.
AB „Vernitas“ taip pat atsisakė paramos ir nutraukė jau pasirašytas sutartis. „Priežastis – finansavimas. Mus tiesiog suvedžiojo – buvo pasirašyta finansavimo sutartis, tačiau finansuotojas persigalvojo, dėl to ir visi padariniai“, – pasakoja Saulius Liubinas, AB „Vernitas“ generalinis direktorius.
Įmonė kol kas atsisako planų statyti elektrinę, palauks, kol pačios įmonės padėtis pasitaisys. O dėl kitų projektų vėl kreipsis paramos.
Bankų garbę ginantis Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius, tikina, kad „bankas palankiai žiūri į projektus, kurie yra finansuojami ir iš ES struktūrinių fondų“. Anot jo, statistika rodo, kad 8-iems iš 10 tokių projektų SEB suteikia finansavimą.
Finansavimo stokojanti įmonė banke jo negaus, jeigu ji veikia sektoriuje, kuriame yra didelė konkurencija, arba rengiasi imtis to, ko rinkoje apskritai niekas nedaro. Bankams tokie projektai – per didelė rizika, net jeigu jie ir būtų sėkmingi. Patirtis rodo, kad gražia perspektyva galima įtikinti tik ES paramos dalytojus, bet ne bankus.
Paskutinių bankrutuojančių ES paramos gavėjų pavyzdžiai rodo, kad vertintojų žiūrima pro smarkiai praskėstus pirštus. Štai NMA pinigus kaimo bendruomenėms dalijo dar lengviau, o dabar turi tai, ką pasėjo, – nutraukta 120 kaimo infrastruktūros tobulinimo projektų.
