Aplinkos ministerijos siūlymas per metus net keletą kartų tikslinti įvairių bendrijų savininkų registrą, išgąsdino savivaldybes. Baiminamasi, kad smarkiai išaugs sąnaudos.
Per metus keletą kartų tikslinti, kas daugiabučių ir kitų bendrijų savininkai, kainuotų brangiai.
Brangiai kainuotų
Praėjusią savaitę Panevėžyje vykusiame didžiųjų miestų merų forume, be kitų aktualių klausimų, kalbėta ir apie siūlymą, kad kartą per tris mėnesius savivaldybės turėtų tikslinti tam tikro turto savininkų sąrašus.
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas forume teigė, kad savivaldybės turi kontroliuoti daugiabučių, garažų ir kitas bendrijas, tai yra tas, kurios privačią nuosavybę valdo sutelktai. Be to, kalbėta, kad savivaldybės dar turėtų patikrinti jų savininkų registrą ir kas tris mėnesius jį patikslinti.
Pasak A. Šulco, Vilniuje yra keli tūkstančiai daugiabučių, kuriuose vidutiniškai po penkias dešimtis butų, o jų savininkų gali būti dvigubai daugiau. Vienas toks patikrinimas Registrų centre sostinei, ko gero, atsieitų apie pusę milijono litų, Klaipėdai – apie 200–300 tūkst. litų.
Siūlymuose numatyta ir ką turėtų tikrinti savivaldybės – kaip bendrijos tvarko savo dokumentaciją, prižiūri statinius, kaip surašo protokolus, ir pan.
„Reikėtų penkių šešių labai aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie galėtų patikrinti. Kokių resursų tam reikėtų?“ – nuogąstavo uostamiesčio vicemeras.
Jo žiniomis, kol kas tokia tvarka būtų tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau po pusmečio jau taptų privaloma. Tad, A. Šulco manymu, savivaldybės turėtų suvienyti jėgas, nes deleguojamos funkcijos apimtys gali kirsti labai skaudžiai.
Patenkins smalsumą?
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sako, kad dėl reikalaujamo patikslinimo ir gyventojams būtų papildomų išlaidų. Mat bet kokios sąnaudos paprastai įskaičiuojamos į kainą.
Tai, jo manymu, nebūtų daug – litas kitas per mėnesį, tačiau per metus susidarytų nemaža suma. O gyventojai jaučia kainų pokytį net ir centais, tad, J. Antanaičio manymu, tai būtų savotiškas būsto savininkų kiršinimas su būsto valdytojais.
Tačiau tikimasi, kad to nebus. J. Antanaičio teigimu, informaciją apie minėtus siūlymus jie suprato kaip pristatymą, norą tokį dokumentą įteisinti, tačiau tariamasi, atsižvelgiama į pateikiamą nuomonę. J. Antanaičio žiniomis, veikiausiai trijų mėnesių termino nebeliks – apsistota mažiausiai prie metų.
Tokios tvarkos naudą jis įžvelgia tik teorinę. Pasak J. Antanaičio, dirbantieji kabinetuose galbūt nori informacijos – kas savininkas, kada įsigytas būstas ir pan. O būsto valdytojui tokie duomenys visiškai neaktualūs. Savininkui įteikiama sąskaita, kurią jis privalo apmokėti, ir tiek. Be to, čia galioja atvirkštinė tvarka – būsto savininkas pats privalo informuoti apie pasikeitimus.
„Praktinės naudos nematome“, – mano, kad čia lemia daugiau smalsumas, J. Antanaitis.
Detalizuotų, ką daryti
J. Antanaičiui atrodo suprantama ir savivaldybių baimė dėl bendrijų kontrolės. Savivaldybėms tai funkcijai įgyvendinti biudžetas neskyrė nė cento. Maždaug prieš dvejus metus bendrijų niekas negalėjo patikrinti. Jau kurį laiką savivaldybės turi prievolę tikrinti ne tik administruojančią įmonę, bet ir pačias bendrijas, tik nebuvo nustatytos tvarkos, kaip tai daryti.
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento teigimu, kai kam nepatiko, kad per daug detalizuoti darbai. J. Antanaičio manymu, tai nėra blogai – kuo daugiau detalizuota, tuo aiškiau. Tiesa, kol kas pataisos dėl tolesnio derinimo nėra pateiktos.
Daiva SAVICKIENĖ
