Vieno garsiausių Panevėžio krašto ūkininkų Arūno Čimolonsko ūkyje aptikus pažeidimų, apstulbinusių net visko mačiusius maisto ir veterinarijos inspektorius, šie pagal užplūdusius skundus užgriuvo ir ūkininko turgavietes.
Pasklidus informacijai apie A. Čimolonsko ūkyje aptiktus stulbinamus pažeidimus, sunerimo šio ūkininko turgaviečių klientai. U. Mikaliūno nuotr.
Tonas maistui gaminti netinkamų skerdienos atliekų sandėliavęs, šimtus kilogramų sugedusios mėsos ir kitų prekybai neleistinų mėsos produktų cechuose laikęs A. Čimolonskas atsidūrė juodžiausiame Maisto ir veterinarijos tarnybos sąraše – garsųjį ūkį rengiamasi įtraukti į nepatikimų įmonių gretas. Tokių Lietuvoje tėra vienetai.
„Pagal ūkyje aptiktus sugedusios mėsos kiekius tokio masto pažeidimų tikrai dar nesame matę“, – „Sekundei“ tvirtino Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas.
Prieš ketvertą dienų tarnyba sulaukė anoniminio skundo, kad ūkyje laikomi milžiniški kiekiai paskerstų gyvūnų atliekų. Tai, ką ten nuvykę išvydo inspektoriai, pranoko net ir jų vaizduotę. Pasak V. Kontauto, šaldytuve stūksojo kalnai bet kaip suverstų šalutinių gyvūninių produktų – maždaug penkios tonos.
Lietuvoje juos utilizuoja vienintelė įmonė „Rietavo veterinarinė sanitarija“. V. Kontauto teigimu, tokio masto ūkyje atliekos turėtų būti išvežamos bent kartą per mėnesį. Bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atstovai A. Čimolonsko ūkyje Bernotų kaime paskutinį kartą lankėsi beveik prieš metus – 2015-ųjų kovą.
„Esminis motyvas sandėliuoti tokius kiekius atliekų veikiausiai – jų išvežimo kaina“, – V. Kontautas spėja ūkininką taip bandžius sutaupyti.
Pradėjusiems tikrinti ūkį išsamiau, inspektoriams vienas po kito pradėjo vertis mėsos gaminių mėgėjams tikrai ne patys maloniausi vaizdai.
Apstulbo net inspektoriai
Masinei gamybai nepritaikytoje, sanitarijos ir kitų reikalavimų neatitinkančioje rūkykloje buvo rūkoma apie 10 kg dešrų, pagamintų iš neaiškios kilmės žaliavų.
Mėsos perdirbimo ceche rasta 10,5 kg, pasak V. Kontauto, jau apglitusių, nebetinkamų vartoti parūkytų kiaulienos dešrelių. Taip pat 8 kg šaltai rūkytos dešros. Ji nepaženklinta, nėra nurodyta tinkamumo vartoti terminų, todėl inspektoriai negalėjo atsekti, iš kokios mėsos dešra pagaminta. Suskaičiuota keturiolika mėsos konservų užsukamais stiklainiais, nors gaminti tokią produkciją ūkininkui leidimas nėra išduotas.
„Čia jau visiška saviveikla. Kai žmogus supratimo neturi, labai sunku su juo diskutuoti. Jis nesupranta, kuo tie konservai blogi, mat taip gražiai indelyje atrodo. Bet į tuos užsukamus stiklainius yra tikimybė orui patekti, bakterijoms veistis, nuo jų žmogus botulizmu gali susirgti. Ūkininkas net nesuvokia, kuo rizikuoja“, – stebėjosi V. Kontautas.
Nors dokumentų, įrodančių, jog konservai buvo parduodami, pasak viršininko, nerasta, vis dėlto spėjama, kad ši nelegali produkcija galėjo patekti į prekybą. Tokių įtarimų kelia gražios etiketės ant stiklainių.
„Tik sau gali gaminti, kiek nori, ir valgyti, mes į virtuvę nelįsime, bet žmonėms pardavinėti negalima“, – A. Čimolonsko mėsos konservus įvertino V. Kontautas.
Inspektoriams įtarimų sukėlė ir 25 indeliai šaltienos, kurios pagaminimo data nenurodyta, o visiškai apstulbino, kad su gatava produkcija sandėliuota 300 kg sudvisusios jautienos. Ūkininkas negalėjo pateikti jos įsigijimo dokumentų.
Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko teigimu, A. Čimolonskas teisinosi, esą gamybai šios mėsos nenaudojęs, jos nepardavinėjęs ir jau ruošęsis ją sunaikinti.
„Visokių pažeidimų randame, bet tokių didelė retenybė. Gamindamas neapsisaugosi, kad sienos nebūtų aptaškytos. Nestebina, jei ir po 5–6 kg pasibaigusio galiojimo mėsos randame. Bet kad 300 kg sugedusios mėsos būtų sandėliuojama su produkcija, dar neteko matyti“, – ūkį įvertino V. Kontautas.
Suabejojo mėsos kokybe
Pasirodžius informacijai apie stulbinamus pažeidimus garsiajame ūkyje, panevėžiečiai sujudo.
„Prieš porą savaičių pirkau jautienos ir kiaulienos faršo. Parsinešusi įdėjau į šaldytuvą, o po trijų valandų išėmusi maišelio negalėjau pradaryti, kaip dvokė sudvisusia mėsa“, – „Sekundei“ pasakojo A. Čimolonsko turgavietėje Ramygalos g. apsipirkusi 77-erių Marija.
Moteris sako, kad mėsa dar perkant pasirodžiusi įtartina, tačiau pardavėja nuramino, jog turgavietėje produkcija visada būnanti šviežia.
„Norėjau tą faršo maišelį atgal parnešti, bet čekio neturėjau. Niekada čekių nepasiimu“, – apgailestavo senjorė.
Pirkėjų skundų dėl A. Čimolonskio ūkio turgavietėse parduodamos produkcijos sulaukė Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Įsibaiminusių klientų nuogąstavimai šįkart nepasitvirtino. Prekyvietes vakar patikrinę inspektoriai pažeidimų nenustatė.
Juodžiausiame sąraše
Karsakiškio seniūnijos Bernotų kaime esančiame A. Čimolonsko ūkyje šiuo metu auginami 229 limuzinų ir šerolė veislių galvijai. Nuo praėjusių metų rudens maisto ir veterinarijos inspektoriai ūkininkui uždraudė auginti kiaules dėl neužtikrintų aplinkosaugos reikalavimų esant kiaulių maro grėsmei. Ūkininkas kiaules perka iš žemės ūkio bendrovės, esančios Jonavos rajone, ir skerdžia savo ūkyje.
A. Čimolonsko ūkis seniai patekęs į Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akiratį. Už pažeidimus dar 2014-ųjų rugsėjį įtrauktas į padidintos rizikos įmonių sąrašą. Keisčiausia, kad maždaug po mėnesio nuvykę jo dar kartą patikrinti inspektoriai aptiko dar didesnę netvarką. Tarnybai tąkart teko stabdyti ūkio veiklą, jo šeimininkui skirta 500 eurų bauda.
Pernai maisto ir veterinarijos specialistai A. Čimolonskui priekaištų neturėjo, o numatytas planinis patikrinimas dėl ūkininko ligos buvo perkeltas į šio vasario pabaigą. Sulaukę netikėto skundo inspektoriai ūkyje apsilankė anksčiau, nei planavo.
Dėl juos apstulbinusios netvarkos nuo antradienio sustabdyta mėsos perdirbimo cecho veikla. Pasak V. Kontauto, ūkininkui leidžiama skersti gyvulius ir realizuoti žalią mėsą, tačiau draudžiama mėsos produkcijos gamyba.
„Pardavinėjami gali būti tik iki patikrinimo pagaminti mėsos gaminiai“, – teigė V. Kontautas.
Nors ūkininkas Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybai pateikė prašymą leisti atnaujinti mėsos perdirbimo cecho veiklą, inspektoriai neskuba jo tenkinti. Pasak V. Kontauto, leidimas nebus išduotas, kol iš ūkio bus išvežti rasti milžiniški kiekiai maisto gamybai netinkamų atliekų.
Už stulbinamus pažeidimus A. Čimolonsko ūkį tarnyba rengiasi įtraukti į nepatikimų įmonių sąrašą. Tokių visoje Lietuvoje – vos keletas. Viršininko teigimu, tai reiškia, kad šiam ūkiui bus skirta dar daugiau dėmesio – tikrinamas bent kartą per ketvirtį net ir negaunant skundų dėl veiklos.
Kaltina susidorojimu
A. Čimolonskas dėl užgriuvusių nemalonumų kaltina esą atkeršyti siekusį darbininką ir neva burbulą iš nieko išpūtusius tikrintojus.
„Sėdžiu apipiltas srutomis. V. Kontautas per daug tiki pavaldiniais, kurie netinkamai atlieka savo darbą“, – „Sekundei“ pareiškė ūkininkas.
Jis sako net neabejojantis, kad skundą tarnybai sukurpė prieš keletą dienų už pravaikštas atleistas darbuotojas.
A. Čimolonskas neneigia sandėliavęs milžiniškus kiekius atliekų ir sušvinkusios mėsos. Bet esą nė negalvojęs šios produkcijos panaudoti gamybai, o planavęs jai išvežti kviestis įmonę „Rietavo veterinarinė inspekcija“.
Ūkininkas pripažįsta atliekų metus nevežęs dėl finansinių sunkumų – už toną vežėjams tenka pakloti apie 200 Eur. A. Čimolonskas neslepia prasiskolinęs „Rietavo veterinarinei inspekcijai“ po dar 2014-ųjų lapkritį ūkį nusiaubusio gaisro. Tąkart liepsnose žuvus apie 4000 kiaulių, įmonę teko samdyti maitoms utilizuoti.
Gaisro padarytą nuostolį ūkininkas įvertino 10 mln. Lt. Draudimo kompanija atlygino mažiau nei pusę, mat sudegusios kiaulės negalėjo būti draudžiamos dėl afrikinio kiaulių maro. Dabartinę ūkio finansinę padėtį A. Čimolonskas vertina kaip vidutinę, nors pripažįsta nesąs išsikapstęs iš skolų.
„Nesigilinsime į tai“, – apie finansinius įsipareigojimus nenori kalbėti ūkininkas.
Leidimo auginti kiaules neturintis A. Čimolonskas numatęs plėsti galvijų ūkį: per 3–4 metus jų bandą nuo esamų maždaug poros šimtų padidinti iki tūkstančio.
Ūkio šeimininką piktinasi, esą realizuoti planus trukdo pagalius į ratus kaišantys inspektoriai.
„Kažkokie nesąmoningi nesusikalbėjimai. Ar aš sau ir šeimai dešros nebegaliu išsirūkyti? Ar aš savo kieme šeimininkas, ar veterinarinė? Kažkada pati leido rūkyklą įsirengti, o dabar nebetinka. Mat priestato dar prie rūkyklos reikia. O anksčiau nereikėjo? Gaisrą iškentėjau, dabar vėl problemos“, – piktinosi ūkininkas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
