Iš skolų nebeišbrendantis VšĮ “Garsas” vėl žvalgosi į Savivaldybės kišenę.
Nors šiuo metu paskelbtas kino teatro nuomos konkursas, tačiau abejojama, ar atsiras norinčiųjų išsinuomoti milžinišką pastatą ir jame tęsti nepelningą kino veiklą, matant, kad net Savivaldybės dotacijos “Garsui” nepadeda išbristi iš duobės.
Įtarus, kad įstaiga vos per kelis mėnesius sugeba prisidaryti skolų ne tik dėl mažo žiūrovų susidomėjimo, bet ir neūkiškumo, Savivaldybė ketina jame pradėti vidaus auditą.
Kainą vadina fantastiška
Vakar “Garso” direktorė kreipėsi į Kultūros komitetą su prašymu padengti per aštuonis šių metų mėnesius susidariusią 70 tūkst. litų skolą. Pasak direktorės, metų pradžioje kino teatrui, kaip viešajai įstaigai, panaikinus alkoholio licenciją, teko uždaryti pagrindinį pelną nešusius naktinį klubą ir barą.
“Buvome priversti nutraukti pusę savo verslo, o iš kino demonstravimo tokio pastato išlaikyti neįmanoma”, – pabrėžė G.Pučinskienė. Pasak jos, per metus vien didžiulio pastato eksploatacija įstaigai kainuoja daugiau nei 100 tūkst. litų. Per šiuos metus, direktorės teigimu, “Garsas” teuždirbo 300 tūkst. Lt. Tačiau šią sumą, surinktą už kino filmų demonstravimą, tenka perpus dalytis su kino platintojais. Įstaigai likusios dalies, pasak direktorės, neužtenka net būtiniausiems mokesčiams ir darbuotojų atlyginimams išmokėti.
Nebematydama išeičių, kaip išgelbėti pamažu merdėjantį vienintelį kino teatrą, praėjusią savaitę Savivaldybė paskelbė jo nuomos konkursą. Kol kas nesulaukta nė vieno prašymo išnuomoti. Jei nuomininkų nebus sulaukta per 10 dienų, konkursas bus skelbiamas pakartotinai.
G.Pučinskienei keistai atrodė Savivaldybės nustatyta pastato nuomos kaina – 6,98 Lt už kvadratinį metrą. Direktorės manymu, vargu ar gali atsirasti norinčiųjų už tiek išsinuomoti milžinišką 2074 kv. m statinį. “Tai – fantastiškai didelė kaina. Norint pritraukti kino platintojus į Panevėžį, ji turėtų būti simbolinė – vos litas už kvadratinį metrą”, – įsitikinusi įstaigos vadovė.
Anot jos, kino verslas neduoda pelno ne tik Panevėžyje – Lietuva pagal filmų lankomumą užima paskutinę vietą Europoje. Su tokiomis pačiomis problemomis susiduria ir didžiųjų šalies miestų kino teatrai. Būsimuosius nuomininkus, G.Pučinskienės nuomone, atbaido ne tik nerealiai užkelta nuomos kaina – atsisakius papildomos veiklos tikėtis išgyventi vien iš kino filmų mažų mažiausiai būtų naivu. Būsimieji “Garso” šeimininkai, jei tokie atsiras, vargu ar ryžtųsi branginti bilietus. “Kiekvienas miestas diktuoja savo kainas – ir taip žiūrovų nėra daug, o jas pakėlus jų tik dar labiau sumažėtų. Čia juk ne Amerika, kur į filmus veržte veržiamasi”, – pabrėžė G.Pučinskienė.
Savivaldybė įvaryta į kampą
Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė taip pat tvirtino netikinti, kad ateityje galėtų brangti bilietai. “Kainą nustato rinka. Vilniaus “Vingis”, jį įsigijus užsienio investuotojams, taip pat iš pradžių pakėlė kainas, tačiau greitai jas turėjo mažinti”, – sostinės patirtimi rėmėsi vedėja.
Jos manymu, jei “Garsą” išsinuomotų uždaroji akcinė bendrovė, kino teatre galėtų vėl atgyti veikla, klestėjusi iki alkoholio licencijos panaikinimo. Tačiau vedėjai atrodė įtartina, ar atsiras norinčiųjų išsinuomoti milžinišką pastatą, nors ir miesto centre, už dabartinę kainą, juolab kad nuomos sutartis numato, jog veiklos pobūdžio keisti negalima.
Nors milžiniškos “Garso” skolos, susidariusios dar net nesibaigus metams, kelia įtarimų dėl įstaigos ūkiškumo, tačiau Savivaldybė savotiškai lieka įvaryta į kampą ir priversta grimztančiam kino teatrui iš miesto biudžeto seikėti dešimttūkstantines sumas. “Reikia ką nors daryti – jei už skolas areštuotų “Garso” sąskaitas, Savivaldybė patirtų dar didesnių nuostolių”, – mano Kultūros komiteto narys aktorius Laimutis Sėdžius.
Anot jo, galbūt deklaruojant, kad kino menas Panevėžyje nuostolingas, verta pagalvoti, ar nebūtų ekonomiškai naudingiau kino teatrą perkelti į mažesnį ir pigiau kainuojantį statinį. “Jokiu būdu nereikia kalbėti apie visišką kino atsisakymą Panevėžyje, tačiau ar jam būtinas toks didelis pastatas?” – stebėjosi L.Sėdžius. Aktorius abejojo, ar atsiras norinčiųjų “Garsą” išsinuomoti, jei įstaigos patirtis liūdna – ji neišgyvena net ir dotuojama Savivaldybės.
Sulauks patikrinimo
Turto valdymo poskyrio vedėjos Vidos Greičiuvienės teigimu, Savivaldybė negalėjo pažeisti valstybės nustatytos tvarkos ir nustatyti mažesnės pradinės turto nuomos kainos. Jei iki rugsėjo 23-iosios neatsiras norinčiųjų nuomotis “Garsą” už tokią fantastinę sumą, konkursas bus skelbiamas iš naujo mažinant nuomos įkainius. Anot V.Greičiuvienės, nuomininkas bus įpareigotas pagrindinę įstaigos veiklą išlaikyti kino filmų demonstravimą, o ar bus atnaujinti naktinis klubas ir kavinė, priklausys nuo naujojo šeimininko norų.
Mero pavaduotojas Kastytis Vainauskas pripažino, kad svarstoma galimybė kino teatrą perkelti į mažesnį pastatą. Tačiau, anot vicemero, kol kas tai tėra idėja, apie kurią dar anksti kalbėti. K.Vainausko nuomone, smūgis, po kurio “Garsas” ėmė skęsti skolose, buvo alkoholio licencijos panaikinimas. Vis dėlto vicemeras pripažino, kad įstaigos įsiskolinimų, nors ir ne tokių milžiniškų, būdavo ir anksčiau. Nors kaltę dėl vis didėjančių skolų “Garso” direktorė verčia nerentabiliai kino veiklai, komitetas vis dėlto, užuot patenkinęs prašymą iš miesto biudžeto vėl atseikėti įstaigai solidžią sumelę, nutarė kreiptis į Savivaldybės administraciją, kad būtų atliktas kino teatro vidaus auditas.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655) 04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Savivaldybės nuolatos ramstomas “Garsas” skolų šleifo atsikratyti nesugeba.
