Po pasaulį išsibarsčiusios šeimos kelias vėl atveda į Panevėžį – miestą, kuriame daugiau nei prieš šimtmetį jos protėvis Naftalis Feigenzonas įkūrė pirmąją spaustuvę.
Jo palikuonys šiandien bando iš naujo surinkti išblaškytą šeimos istoriją, tačiau joje tebėra ne viena balta dėmė.
Grįžta istorijos pėdsakais
Po pasaulį išsibarstę į Panevėžio istoriją įėjusio spaustuvininko Naftalio Feigenzono palikuonys ieško savo šaknų mieste, kuriame jų protėvis prieš daugiau nei šimtmetį įkūrė pirmąją spaustuvę.
Šiandien jie iš naujo dėlioja šeimos istorijos dėlionę, rinkdami išlikusius dokumentus, fotografijas, laiškus.
Surinkta informacija šeima dalijasi ir su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka, o pati čia ieško atsakymų apie savo protėvio gyvenimą Panevėžyje.
Biblioteką ir buvusią istorinę spaustuvę sieja tos pačios sienos. Ant bibliotekos pastato įrengta atminimo lenta liudija, kad būtent čia spaustuvininkas Naftalis Feigenzonas įkūrė pirmąją Panevėžyje spaustuvę ir knygyną.
Iki mūsų dienų išliko ir keli autentiški pirmosios spaustuvės pėdsakai: originali pastato siena, o bibliotekos tarnybinėse patalpose tebėra ir buvusios spaustuvės autentiškos grindų plytelės.
Išblaškyti karų
Neseniai bibliotekoje apsilankė iš Prancūzijos atvykusi Naftalio Feigenzono proanūkio Žano Pjero Šapiro žmona Katerina su dukra ir anūkais.
Kartu su vyru ji ne vienerius metus domisi spaustuvininko šeimos istorija, renka dokumentus, nuotraukas, laiškus, giminaičių prisiminimus.
Panevėžyje Katerina – jau ne pirmą kartą. Čia ji lankėsi prieš keletą metų, o planų sugrįžti turi ir kitąmet.
„Jaučia pareigą surinkti, kiek įmanoma, šeimos dokumentų, istorijos“, – sako bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Lida Žukauskaitė.
Pasak jos, ši šeima patyrė dvigubą netektį. Dėl karų ir kitų aplinkybių jos nariai išsisklaidė po pasaulį, o kartu išsibarstė ir giminės istorija – pasakojimai, dokumentai, fotografijos.
Todėl visa tai, kas šiandien surenkama, šeimai yra didžiulė vertybė. Tiesa, šeimos istoriją pirmasis pradėjo rinkti kitas giminaitis. Panevėžyje jis lankėsi dar 1995-aisiais, tačiau, kiek žinoma, tuomet dėl neaiškių priežasčių ryšio su biblioteka neužmezgė.
Baltos dėmės istorijoje
L. Žukauskaitės teigimu, Katerinai ypač įdomus ir iki šiol daug klausimų keliantis 1914–1919 metų laikotarpis.
Archyvuose rasta dokumentų, liudijančių, kad 1914-aisiais, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šeimos nariams buvo nurodyta skubiai išvykti iš Lietuvos.
„Jie tada pasitraukė į rusiją. Į Lietuvą šeimos nariai grįžo tik 1919 metais. Jai įdomu, kas tuo metu vyko su spaustuve – ar ji buvo uždaryta, ar joje kažkas vyko. Ir mums tai įdomu, bet taip pat neturime tokios informacijos“, – pasakoja L. Žukauskaitė.
Tačiau šeimos istorijoje netrūksta ir kitų paslapčių.
Ją domina ir akivaizdus Feigenzonų turtinės padėties pasikeitimas.
XX amžiaus pradžioje šeima buvo pasiturinti, tačiau apie 1935-uosius jau susidūrė su finansiniais sunkumais.
Kas nutiko per tuos kelis dešimtmečius? Kodėl teko išparduoti šeimos turtą?
„Mes neturime daug informacijos. Žinome, kad buvo varžytynės, turėta skolų, imtos paskolos spausdinimo mašinoms pirkti, bet jos nebuvo grąžintos“, – sako L. Žukauskaitė.
Atsakymų į šiuos klausimus kol kas taip pat nėra.
Viešnia su bibliotekos darbuotojais pasidalijo ir šeimoje išsaugotų laiškų bei dokumentų kopijomis.
Kiekvienas toks radinys gali tapti dar viena dėlionės dalimi, padedančia atkurti Panevėžyje gyvenusios ir čia spaustuvę įkūrusios šeimos istoriją.
Išsibarstę po pasaulį
Pasak L. Žukauskaitės, N. Feigenzono šeimos nariai išsibarstę po visą pasaulį – Pietų Afrikos Respubliką, Kanadą, Prancūziją, Izraelį ir kitas.
Tad perskaityti laiškus kol kas sudėtinga – ne vienas jų parašytas kalba, kurios šeimos nariai nesupranta.
Nežinoma, kas juose slypi: galbūt tik kasdienio gyvenimo detalės, o gal ir svarbių šeimos istorijos faktų, galinčių atsakyti į iki šiol kylančius klausimus.
Biblioteka pasiūlė laiškus suskaitmeninti ir ieškoti galimybių juos išversti. Taip N. Feigenzono palikuonims būtų ne tik lengviau išsaugoti turimą archyvą, bet ir atsivertų galimybė iš naujo pažvelgti į savo praeitį.
L. Žukauskaitės teigimu, tokia medžiaga svarbi ir bibliotekai. Nauji dokumentai gali papildyti jos fondus, o kartu jau dabar šeima suteikė vertingos informacijos apie pirmosios Panevėžio spaustuvės įkūrėją.
„Šeimoje išlikęs pasakojimas, kaip Naftalis išmoko spaustuvininko amato“, – sako ji.
Viešnia pasakojo, jog būsimo spaustuvininko tėvas mirė anksti, todėl svarbų vaidmenį Naftalio gyvenime suvaidino jo dėdė. Būtent jis išmokė jaunuolį spaustuvininko amato ir, kaip manoma, finansiškai prisidėjo prie būsimos spaustuvės įkūrimo.
Saugo spausdintą žodį
XIX amžiaus pabaigoje Panevėžys sparčiai keitėsi – nutiesus geležinkelį ėmė augti pramonė, prekyba, daugėjo mokyklų, įstaigų ir įvairių organizacijų. Augo ir spausdintos produkcijos poreikis.
Tai pastebėjo N. Feigenzonas.
Jis kreipėsi į Kauno gubernatorių, prašydamas leidimo Panevėžyje įsteigti spaustuvę. Gavęs leidimą netrukus pradėjo veiklą.
Keletą metų jo moderni spaustuvė buvo vienintelė mieste. Vėliau N. Feigenzonas gavo leidimą prie spaustuvės atidaryti ir knygyną.
Spaustuvėje kartu su savininku dirbo keli darbuotojai. Pats N. Feigenzonas čia ne tik vadovavo verslui, bet ir gyveno – buvo įsikūręs antrajame pastato aukšte.
Spaustuvės darbų spektras buvo platus. Čia buvo spausdinami Panevėžio dūmos nutarimai, valdžios raštai, įvairių žinybų, draugijų ir įstaigų leidiniai, kvitai, blankai, vizitinės kortelės, etiketės Panevėžio įmonėms, renginių programos. Vėliau spaustuvėje pradėtos leisti ir knygos, brošiūros bei periodiniai leidiniai.
Iki šiol Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomi šioje spaustuvėje išspausdinti leidiniai – afišos, plakatai, kelios knygos.
Nors ilgainiui Panevėžyje atsirado ir daugiau spaustuvių, N. Feigenzono įmonė išliko viena svarbiausių. Ji galėjo atlikti įvairiausius spausdinimo darbus, todėl klientų netrūko.
Tačiau spaustuvės istorijoje būta ir sudėtingų laikotarpių.
L. Žukauskaitės teigimu, ypač įdomi aplinkybė susijusi su 1935 metais. Tais metais spaustuvė dėl skolų buvo parduota iš varžytynių, tačiau bibliotekoje saugoma knyga, taip pat išleista 1935-aisiais, kurioje dar nurodyta, jog spausdinta N. Feigenzono spaustuvėje.
Šioje spaustuvėje 1924 m. vasario 16-ąją dienos šviesą išvydo ir pirmasis Panevėžyje lietuviškas laikraštis „Panevėžio balsas“, leidžiamas iki šiol – šiandien Lietuvoje retas leidinys gali pasigirti tokiu amžiumi.
1935-aisiais spaustuvę pardavus iš varžytynių, jos veikla nesustojo – pasikeitė tik savininkas ir įmonės pavadinimas. Spaudos darbai čia buvo tęsiami iki pat sovietinės okupacijos, kai ši veikla galutinai nutrūko.
O šiandien buvusios spaustuvės istoriją mena ne tik dokumentai ar bibliotekos fonduose išlikę leidiniai. Jos pėdsakų galima aptikti ir pačiame pastate – sienose bei iki šiol išlikusiose autentiškose grindų plytelėse.
