Reprezentacinės Panevėžio rajono vietos – Miežiškių Angelų slėnio angelams prisiartino galas.
Išdrožtos iš didžiulės tuopos, šios nežemiškosios būtybės, regis, skaičiuoja paskutines dienas.
Sėstis ant kitados buvusių tikrai puošnių suolų, puoštų angelais, jau darosi pavojinga.
„Šiemet Angelų slėnyje nebebus švenčiamos Joninės. Būtume šventę, tikriausiai dalis Angelų slėnio skulptūrų būtų sudeginta Joninių lauže“, – sako angelų kūrėjas, žinomas šalies tautodailininkas miežiškėnas Eduardas Titas.
Tuopą išgelbėjo nuo krosnies
Angelų slėnis įkurdintas šalia Nevėžio upės, tekančios pro Miežiškius.
Šiųmetę liepą jam, garsėjančiam daugybe angelų skulptūrų, sueitų 20 metų.
Šis vaizdingas slėnis – vieta, kurioje rengiamos ir nediduko Miežiškių miestelio, ir viso Panevėžio rajono šventės. Čia prie angelų fotografuotis vyksta vestuvininkai ir sukaktuvininkai.
„Nebesutaisysi tų skulptūrų, kad ir ką darytum.“
E. Titas
Tačiau prieš šešetą septynetą metų sukurti masyvūs, su atkaltėmis suolai su nuo tolo akį traukiančiais angelais bei šalia jų sustatyti taip pat didžiuliai apvalūs stalai sparčiai nyksta.
„Jie išdrožti iš tuopos. O tokia mediena, kad ir kaip prižiūrime, netinkama laikyti lauko sąlygomis“, – apgailestauja E. Titas.
Ir iš tiesų – prieš 20 metų į Miežiškius sukviestų medžio drožėjų sukurti šio slėnio riboženkliais tapę sparnuotieji angelai bei kuklūs be atramų suoleliai su išdrožtais angelais stovi, regis, nei laiko, nei gamtos sąlygų nepaveikti.
O iš tuopos drožti angelus E. Titas ėmėsi gailėdamas, kad nukirstas didžiulis medis, kurio kamieno skersmuo siekė gerokai daugiau nei metrą, nevirstų malkomis.
Ši didžiulė tuopa užaugo prie pat Angelų slėnio.
„Žmonės, šalia kurių sodybos medis augo, nerimavo, kad vėtros jį nuvers ant jų namų. Tad su valdžios žinia jis buvo nukirstas. Medis buvo visiškai sveikas. Iš jo, tokio įspūdingo, nutariau išdrožti angelus“, – pasakoja E. Titas.
Chemija angelų negelbsti
Medžio drožėjas E. Titas į Miežiškius atsikraustė prieš 12 metų. Tuo metu miestelio Angelų slėnis jau skaičiavo 9-us metus.
Radosi šis slėnis 2006-aisiais, kai šviesaus atminimo Miežiškių parapijos klebonas Rimantas Visockis, sutaręs su miestelio žmonėmis bei rajono valdžia, sukvietė šalies medžio drožėjus drožti angelų.
„Anieji angelai išdrožti iš ąžuolo, tad jie ilgaamžiai, tebestovi iki šiol. O kas mano gerokai vėliau išdrožta iš tuopos, jau žūsta“, – konstatavo E. Titas.
Anot jo, tręštantys angelai, kaip ir kitos Angelų slėnio skulptūros, kone kasmet atnaujinamos impregnantu, kad nors kiek apsaugotų nuo gamtos poveikio.
Tačiau cheminis preparatas, pasirodo, angelams ne ką tepadėjo.
„Nebesutaisysi tų skulptūrų, kad ir ką darytum“, – pripažįsta medžio drožėjas.
Anksčiau ar vėliau suolus su angelais teks išardyti, nebeliks ir apvaliųjų stalų, pastatytų ant akmeninio pagrindo.
Pritrūko balsų
Miežiškių bendruomenė gyveno sumanymu sukurti naujų suolų, kuriuos puoštų angelai.
„Norėjome Angelų slėnyje statyti suolus garsiems miežiškėnams. Kiekviename tų suolų būtų ir angelas“, – sako tautodailininkas.
Pasak jo, buvo nuspręsta statyti suolą Angelų slėnio sumanytojui a. a. kunigui R. Visockiui, Miežiškius garsinusiam fotografui Vincui Firinauskui, iš Miežiškių kilusiam lietuvių kalbos puoselėtojui Jonui Šukiui.
„Šie vardiniai suolai būtų buvę drožiami surengus medžio drožėjų plenerą. Deja, pleneras neįvyks, vardinių suolų irgi bent kol kas neturėsime“, – apgailestauja E. Titas.
Plenerui reikalingi pinigai, o jų gauti Miežiškių bendruomenė tikėjosi parašiusi projektą vadinamajam dalyvaujamajam Panevėžio rajono biudžetui finansuoti.
Dalyvaujamojo biudžeto lėšos skiriamos įvairių rajono vietovių viešosioms erdvėms įrengti ar joms puoselėti.
Kurių rajono vietovių viešosioms erdvėms derėtų skirti dalyvaujamojo biudžeto lėšų, sprendžia patys rajono gyventojai balsuodami.
E. Titas apgailestauja, kad už Miežiškių Angelų slėnio sutvarkymą, naujų skulptūrų sukūrimą balsavo nedaug žmonių, tad projektas finansavimo negavo.
„Balsavimas buvo sudėtingas. Tam reikėjo mokėti gerai naudotis išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu. Ir man pačiam reikėjo pagalbos balsuojant“, – prisipažino E. Titas.
Bendraudamas su kitais miežiškėnais jis teigė iš žmonių išgirdęs, kad balsavimas, ypač vyresniems žmonėms, atrodė kone pasityčiojimas. Sykį nepavykus atiduoti balso, žmonės jautėsi įskaudinti netobulos balsavimo sistemos ir daugiau nebebandė balsuoti.
„Mūsų angelai taip ir lieka toliau trešti“, – apgailestavo kūrėjas.
Reprezentacinė vieta praranda veidą
Miežiškių seniūno Remigijaus Budreikos kelias iš namų į darbovietę veda pro Angelų slėnį. Pravažiuodamas seniūnas mato kasdien vis prastėjančią skulptūrų būklę.
„Ir kaskart pagalvoju, kad su gamta nepakovosi“, – atsiduso seniūnas.
R. Budreika atkreipė dėmesį, kad, skirtingai nei dauguma kitų rajono, o ir šalies miestelių, turinčių po centrinę aikštę, kuriose dar prieš šimtmetį šurmuliuodavo turgūs, Miežiškiuose tokios nėra.
„Gali būti, kad dideli turgūs Miežiškiuose nevykdavo, tad nereikėjo ir aikštės. Miestelis netoli Panevėžio, tad apsipirkti ir parduoti žmonės tikriausiai vykdavo Panevėžin“, – svarstė seniūnas.
Jis pridūrė, kad netoli Miežiškių gyvenę jo seneliai parduoti to, ką išauginę, tikrai veždavo į Panevėžį.
„Centrinės aikštės neturime, bet užtat turime Angelų slėnį. Šis slėnis – ne tik Miežiškių, bet ir Panevėžio rajono veidas, reprezentacinė vieta, kurioje vyksta nemažai renginių“, – sako R. Budreika.
Neseniai Angelų slėnyje nakvojo į Miežiškius atvykę gastroliuojantys Panevėžio lėlių vežimo teatro aktoriai.
