„Perlų mečetė Delyje“ laikomas vienu reikšmingiausių V. Vereščiagino kūriniu.
Niujorke vykusiame meno aukcione rusų tapytojo Vasilijaus Vereščiagino paveikslas parduotas už įspūdingą sumą – 3,1 milijono JAV dolerių. O kadaise pirmoji paveikslo „Perlų mečetė Delyje“ savininkė už geriausiu laikomą V. Vereščiagino kūrinį sumokėjo 2100 dolerių.
Paveikslas „Perlų mečetė Delyje“ – laikomas vienu reikšmingiausių V. Vereščiagino darbų, pateiktų aukcionui per pastarąjį šimtmetį – buvo parduotas „Sotheby’s“ aukcione. 3,9 metrų aukščio ir 4,8 metrų pločio paveikslą kartu su dar septyniais rusų menininkų tapybos darbais aukcionui pasiūlė Bostono dailės muziejus, kuriam ir atiteks surinktos lėšos.
Pasak „Sotheby’s“ aukciono atstovės Sonyos Bekkerman, „Perlų mečetė Delyje“ – tikras šedevras, savo tematika smarkiai besiskiriantis nuo kitų V. Vereščiagino darbų. Paveikslas, kurio autoriaus tapyba garsėjo provokuojančiomis karo scenomis, atskleidžia visai kitą V. Vereščiagino talento pusę.
V. Vereščiaginas netgi sunaikino vieną savo paveikslą, kuriam akademija buvo skyrusi apdovanojimą, sakydamas, kad daugiau netapys tokių nesąmonių.
V. Vereščiaginas buvo vienas ryškiausių XIX a. rusų realizmo atstovų, pelnęs tarptautinį pripažinimą ir surengęs daugybę parodų JAV bei Europoje. 1842 m. turtingoje bajorų šeimoje gimęs V. Vereščiaginas, tėvų lūkesčiais, turėjo būti garsus diplomatas arba kariūnas. Būdamas vos aštuonerių jis pradėjo lankyti kadetų mokyklą, vėliau su pagyrimu baigė Karinio jūrų laivyno akademiją. Tačiau studijuodamas karo meną V. Vereščiaginas susižavėjo daile ir vakarais ėmė lankyti tapybos pamokas.
Po karo meno studijų V. Vereščiaginas įstojo į menų akademiją, tačiau vėlyvojo klasicizmo principais paremtas mokymas erzino jaunąjį dailininką. Jis netgi sunaikino vieną savo paveikslą, kuriam akademija buvo skyrusi apdovanojimą, sakydamas, kad daugiau netapys tokių nesąmonių.
Vėlesnės studijos Paryžiuje menininko lūkesčių taip pat neatitiko. Ieškodamas naujų meno raiškos formų jis išvyko į Kaukazą, kur ne tik tapė scenas iš vietinių gyvenimo, bet ir buvo Rusijos armijos savanoriu. Buvęs talentingu kariūnu, tačiau visada priešiškai į karą žvelgęs V. Vereščiaginas už tokią savo poziciją užsitraukė paties Rusijos imperatoriaus Aleksandro II nemalonę. Priverstas išvykti iš Rusijos, jis ėmė sėkmingai rengti parodas JAV ir Europoje.
Įkvėpimo semdavosi kelionėse
Nuo 1872 iki 1883 m. dailininkas su žmona du kartus po porą metų praleido Indijoje. Tokias galimybes jam suteikė už paveikslus, parduotus rusų kolekcionieriui, gauti pinigai. Indijai skirti jo paveikslų ciklai, kuriuose vaizduojama ne tik didinga architektūra, bet ir atskleidžiami gilūs gyventojų psichologiniai portretai. Daugelio kritikų nuomone, Indijos tematikos paveikslai ryškiausiai atskleidė V. Vereščiagino talentą.
Per Vienoje surengtą parodą religinis fanatikas rūgštimi apipylė ir neatitaisomai sugadino du menininko paveikslus.
Viešnagės Sirijoje ir Palestinoje taip pat atgimė paveiksluose, kurie Katalikų bažnyčios buvo cenzūruojami, o Rusijoje apskritai uždrausti. Per Vienoje surengtą parodą religinis fanatikas rūgštimi apipylė ir neatitaisomai sugadino du menininko paveikslus.
1876-aisiais V. Vereščiaginas ėmė tapyti „Perlų mečetę Delyje“, tačiau po metų šį darbą nutraukė dėl savanoriškos tarnybos Rusijos armijoje Balkanų karo metu. 1878-aisiais prie garsiojo paveikslo grįžęs V. Vereščiaginas jį tapyti baigė po metų.
Po kelerių metų V. Vereščiaginas, susidūręs su finansiniais sunkumais, nusprendė parduoti savo kūrinius, tarp jų – ir „Perlų mečetę Delyje“ – Niujorke ką tik pradėtoje rengti meno mugėje. V. Vereščiagino paveikslai mugėje sulaukė triuškinančios sėkmės. 1891 m. Niujorko aukcione buvo parduota V. Vereščiagino paveikslų kolekciją, o žymiąją „Perlų mečetę Delyje“ už 2100 dolerių įsigijo garsi kolekcionierė ir filantropė Roland C. Lincoln. Vėliau ji šį paveikslą padovanojo Bostono muziejui.
Grįžti į Rusiją V. Vereščiaginui buvo leista tik po 1890-ųjų. Maskvoje įsikūręs menininkas iki pat savo mirties kūrė paveikslus, atspindinčius 1812 m. karą. Kritikų teigimu, šie darbai buvo kur kas romantiškesni ir patriotiškesni, nei ankstesnė V. Vereščiagino kūryba. Pačioje XX a. pradžioje prasidėjusias jo keliones po Filipinus, Kubą, Japoniją nutraukė Rusijos – Japonijos karas, kartu palikdamas nebaigtą Japonijai skirtų paveikslų seriją. 1904 m. V. Vereščiaginas žuvo rusų laive, kuris buvo susprogdintas.
