1843 m. karalienė Viktorija „Garrard“ suteikė oficialaus karališkosios karūnos juvelyro statusą.
Viena seniausių iki šių dienų gyvuojančių Jungtinės Karalystės juvelyrikos kompanijų „Garrard“ 2011 m. švenčia 275-uosius metus.
Jos istorijos pradžia siejama su įkūrėju auksakaliu George’u Wickes, 1722 m. Londono Goldsmith Hall pristačiusiu savo juvelyrinius dirbinius. 1735 m. G. Wickes įkūrė savo verslą ir netrukus tapo oficialiu Velso princo auksakaliu.
Juvelyrikos kompanijai „Garrard“ vardas buvo suteiktas, kai jos valdymą į savo rankas paėmė Robertas Garrardas. Po jo mirties 1818 m. verslą perėmė jo sūnūs Robertas Garrardas II ir Sebastianas.
Jau XIX amžiaus pabaigoje, sulaukusi monarchų ir aristokratų pripažinimo, juvelyrikos imperija tviskėjo šlovės ir sėkmės spinduliais. 1843 m. karalienė Viktorija jai suteikė oficialaus karališkosios karūnos juvelyro statusą. Vienas garsiausių karališkųjų „Garrard“ dirbinių – karalienės Viktorijos mažoji karūna, dėvėta 1870 m.
1911 m. pagaminta karalienės Marijos karūna jos vainikavimo iškilmėms. „Garrard“ didžiuojasi ir Indijos imperatoriaus Jurgio V galvos puošmena. 1937 m. sukurta daugeliui matyta karalienės Elžbietos karūna su Koh-i-Noor (108 karatų karališkuoju deimantu), kuri vėliau perduota dukteriai karalienei Elžbietai II užsidėti per 1953 m. karūnavimo ceremoniją.
Velso princesės Dianos sužadėtuvių žiedas su tarp deimantų įkomponuotu safyru, perduotas princo Williamo žmonai Kate Middleton – taip pat šios kompanijos šedevras.
„Garrard“ taip pat yra sukūrusi unikalių prabangių sporto trofėjų. Ant visų jos dirbinių nuo 1822 m. puikuojasi „G“ ir karūnos simbolis, iki šių dienų vienas geidžiamiausių ir labiausiai vertinamų tarp pasaulio turtingiausiųjų.
