Gatvė tapo magistrale
Daugybę metų važiuojančių vilkikų gausmą kentusiems Karsakiškio žmonėms pagaliau atsirado viltis sulaukti pagalbos. Mezofitines pievas ir juose gyvenančius vabalus saugoti užsimoję gamtosaugininkai pagaliau nuleido garą ir nebeprieštarauja, kad milžinišką eismo srautą nuo miestelio nukreipiantis aplinkkelis būtų nutiestas.
Karsakiškio gyvenvietę kerta kelias Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys. Per dieną per miestelį važiuoja ne mažiau kaip 5 tūkstančiai automobilių, tad pagrindinė Karsakiškio gatvė seniai tapo tarptautine magistrale. Kad reikalingas eismą nukreipiantis aplinkkelis, nuspręsta jau 1980 metais. Tuometis „Lietkelprojektas“ parengė aplinkkelio pietinėje Karsakiškio dalyje projektą, tačiau jis taip ir liko neįgyvendintas.
Apie ketinimus padėti karsakiškiečiams
primena tik 1986-aisiais pastatytas tiltas ir įrengtas kelio ruožas. Vykdant
žemės reformą po 1990 metų aplinkkelio statybos reikmėms rezervuota 30 metrų
pločio žemės ūkio paskirties žemės juosta. Atkuriant žemės nuosavybės teises
savininkams, grąžinamųjų sklypų ribos nustatytos įvertinant būsimam keliui
paliktą žemės juostos padėtį.
Žadėjo blokuoti kelius
Aplinkkelį tiesti buvo numatyta pradėti 2007 metais, šiems darbams Automobilių kelių direkcija buvo numačiusi 10 milijonų litų. Tačiau pradėti projektavimo darbų tada neleido gamtosaugininkai. Toje vietoje, per kurią turėjo eiti aplinkkelis, esą plyti labai geros būklės mezofitų pieva, jos nieku gyvu negalima ardyti. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas tuomet Lietuvos automobilių kelių direkcijos paprašė ieškoti alternatyvių kelio tiesimo variantų, o aplinkkelio projektas įstrigo ilgam.
Nenorėję sutikti, kad pievoje besiveisiančiais vabalais rūpinamasi labiau nei žmonėmis, sukilo karsakiškiečiai. Susitikimuose su aplinkosaugininkais ir vietinės valdžios atstovais gyventojai pažadėjo, kad jei situacija nesikeis ir toliau bus spekuliuojama gamtos saugojimo idėjomis, jie bus priversti ryžtis kelių blokadai.
Surado alternatyvą
Šių metų rugsėjį VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto Aplinkos apsaugos skyrius parengė pakartotinį Karsakiškio aplinkkelio poveikio aplinkai vertinimą. Poveikio biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui vertinimas atliktas dviem skirtingiems techniniams sprendiniams: be estakados ir su estakada. Nustatyta, kad estakada palengvintų faunos migraciją palei upę ir sumažintų naikinamų buveinių plotą. Gamtosaugininkai tinkamu pripažino variantą, pagal kurį aplinkkelio trasos pradžia – kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys 88,4 km ir 1,3 km ruožas sutampa su esamu keliu. Toliau kelias driekiasi Lėvens upės link ir kerta ją 90,20 km Lėvens senvagių pakraščiu, greta retesnių pievų. Taip apsaugomas natūralių Lėvens senvagių kompleksas. Dėl aplinkkelio tektų iškirsti apie 1,5 hektaro miško. Lėvens upė yra saugoma kaip žuvų migracijos takas, todėl tiltas turėtų būti įrengtas taip, kad netrikdytų saugomų žuvų migracijos, nesudarytų patvankos ir kaskadų.
Plačiau skaitykite lapkričio 13 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Ilgiau kaip dvidešimt metų aplinkkelio laukiantys karsakiškiečiai pagaliau gali tikėtis, kad jo tiesimo darbai pajudės iš mirties taško.
