Nuo senų senovės žmonės, norėdami būti sveiki, o susirgę
– pagyti, vartodavo įvairias natūralias priemones – augalus, tam tikras gyvūnų
dalis. Per ilgą laiką sukauptos ir iš kartos į kartą perduodamos žinios apie
būdus ir priemones, kurie padeda išsaugoti sveikatą, pažinti ligas ir gydyti nuo
jų, vadinamos liaudies medicina. Į ją įeina ir sveika mityba, ir gydymas, ir
atskirų maisto bei vaistingųjų produktų savybių vartojimas, ir įvairūs prietarai, patarimai, draudimai.
Į liaudies mediciną teigiamai žiūri ir dauguma tradicinės medicinos atstovų. Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija skatina tirti liaudies mediciną, patikrinti jos vartojamas priemones ir, gavus teigiamus rezultatus, plėsti jų taikymą praktikoje.
Pasak Gemos Umbrasienės, žmonių, kurie nevartoja liaudies medicinos priemonių, yra labai mažai. Tik dauguma nesuvokia, kad vis dėlto be jų neišsiverčia. “Liaudies medicina yra viskas, ką vartojam, nes medicinos dalis yra ir profilaktika”, – teigia moteris. “Sekundė” pasidomėjo, ką apie liaudies medicinos priemones žino ir kokias iš jų vartoja Panevėžyje daugeliui pažįstami žmonės.
Gamtos dovanos – sveikatai ir grožiui
Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė įsitikinusi, kad žmonių sveikatai ir grožiui gamtos dovanos yra labai svarbios. Ji labai mėgsta įvairias vaistažolių arbatas – liepžiedžių, mėtų, melisų. “Melisos pakelia nuotaiką, mažina depresiją. O peršalus pats pirmas vaistas – suvalgyti šaukštelį medaus ir užsigerti karšto pieno. Manau, kad visos mamos savo susirgusius vaikus pirmiausia stengiasi gydyti arbatomis, pienu, medumi ir tik paskui ieško rimtesnės pagalbos. Mes šeimoje niekad nepamirštame senų tradicinių, visiems gerai žinomų metodų”, – savo receptų nelabai buvo linkusi atskleisti apskrities viršininkė.
Pasak jos, gamta pastaruoju metu gana skaudžiai keršija žmonėms už teršimą ir gamtos dėsnių nesilaikymą. Iš kartos į kartą einantys receptai ir patarimai taip pat tarsi įrodo gamtos jėgą ir suteikia galimybę “susitaikyti” su ja, taikiai panaudoti ją savo labui. G.Umbrasienė mano, kad ir įvairios daržovės, ir iš pačių sodo surinkti, sudžiovinti prieskoniai (gelsvės, morkų lapai) taip pat teigiamai veikia žmogų.
Į įvairius žolelių ir spirito antpilus moteris žiūri labai atsargiai, o į gyvačių ar rupūžių antpilus sako bijantį net pažvelgti. “Nors turbūt rizikuočiau gerti tokį dalyką, jeigu rimtai susirgčiau”, – susimąstė G.Umbrasienė. Iki šiol jai teko ragauti tik svečių iš Ukrainos atsivežto aštriųjų pipirų antpilo su medumi. Jis buvęs nelabai skanus, labai aštrus.
Gamtos dovanas moteris vartoja ir savo grožiui palaikyti. Vasarą ji dažnai dedasi ant veido agurkų griežinėlius ar žieves kaip nedidelius kompresus. “Tai suteikia malonų pojūtį, oda paskui tarsi atjaunėja”, – sakė apskrities viršininkė. Ji teigė nežinanti jokių grožio išsaugojimo receptų ir šmaikštavo, kad tai matosi, pasižiūrėjus į jos nuotraukas.
Gerti daug vandens ir pakankamai miegoti
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė teigia nevartojanti jokių specialių priemonių savo grožiui ir sveikatai palaikyti. Ji stengiasi gerti daug vandens, ilgokai miegoti ir gerai išsimiegoti. Miegas, pasak A.Grainienės, moters grožiui yra labai svarbu. Direktoriaus pavaduotoja eina gulti apie dešimtą valandą vakaro ir miega apie 8 valandas.
Audronė Grainienė taip pat nesilaiko jokių dietų ir visiškai nesigilina į liaudies medicinos receptus. Įvairių antpilų moteris sako negerianti. O susirgusi ji, kaip dauguma žmonių, pirmiausia griebiasi liepžiedžių, medetkų, ramunėlių ar vaistažolių mišinio arbatos. “Vaistažoles susirenku pati. To mane išmokė močiutė”, – pasakojo Audronė Grainienė. Kasdien dažniau geria žaliąją, o ne kokią nors vaistažolių arbatą.
Rytais – daržovių sultys, vakarais – arbata su medumi
Panevėžio dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė ir jos vyras skulptorius Juozas Lebednykas nuolat vartoja įvairias liaudies medicinos priemones ir mano, kad visa tai labai padeda. “Mes nesame kategoriškai nusistatę prieš daktarus. Bet kartais medikamentai, kurie labai efektyviai padeda sergant viena liga, pakenkia kam nors kitam. Natūralios priemonės tokių šalutinių poveikių neturi”, – teigė Jolanta.
Skrandžio problemų turintis Juozas Lebednykas kiekvieną rytą geria šviežiai spaustų kopūstų sulčių. Pasak J.Lebednykienės, tai yra puikus vaistas nuo skrandžio opos ir padidėjusio rūgštingumo. “Sultis reikia išspausti sulčiaspaude ir iš karto išgerti”, – patarė moteris.
Kita Lebednykų reguliariai vartojama priemonė – šaltalankių aliejus. Valgant po vieną arbatinį šaukštelį rytais, jis taip pat padeda esant skrandžio problemoms. Šiuo aliejumi patepami išgyja ir nudegimai, ir stomatitas, ir virusiniai burnos srities išbėrimai, ir gerklės negalavimai.
Lebednykų šeima labai mėgsta ir įvairius bičių produktus. “Medų vartojame kasdien. Tai mums yra ir vaistas, ir skanėstas. Puodelis raminamos mėtų, melisų ar čiobrelių arbatos su medumi – maloniausias dienos momentas. Visus gerklės negalavimus, mažas žaizdeles labai gerai gydo bičių pikio tepaliukas. Tokį padaro farmacininkas, nes jis žino reikiamas proporcijas. Mes vartojame ir bičių duonelę, ir žiedadulkes. Jos taip pat yra labai naudingos”, – įvairius bičių produktus gyrė Jolanta Lebednykienė.
Dar viena, Jolantos Lebednykienės nuomone, labai gera liaudies medicinos priemonė yra anksčiau gana populiarus “mumijas”. Tai gamtinė medžiaga, kurios kilmė nelabai aiški. Ji randama Vidurinės Azijos valstybėse ir Irane. Kol Vidurinėje Azijoje buvo ramiau ir daugiau žmonių ten keliaudavo, pasak J.Lebednykienės, “mumijo” buvo galima nusipirkti ir Lietuvoje. Šią juodą kaip degutas medžiagą labai mažomis (degtuko galvutės dydžio) porcijomis moteris kasdien čiulpdavo kaulams stiprinti. Kai prieš keletą metų buvo susilaužiusi koją, Jolanta, nuėmus gipsą, dėdavosi varnalėšų lapų kompresų, jie mažina sutinimą. Pasak jos, panašų, bet daug mažesnį poveikį turi ir kopūstų lapai.
O dėl įvairių antpilų Lebednykai labai atsargūs. Jolanta džiaugiasi, kad kol kas neturėjusi rimtesnių sveikatos problemų, kurios verstų imtis tokių priemonių. Moteris atsimena, kad kaimuose senesnės moterys trindavo sąnarius įvairių žolelių antpilais ir tai joms labai padėdavo. O gerti vaistažolių trauktinių J.Lebednykienė nelinkusi.
Ponia Jolanta beveik nevartoja ir specialių grožį palaikančių natūralių priemonių. Vasarą, kai būna agurkų ir braškių, ji pasidaro kaukes, kurios ir maitina, ir drėkina veidą. Kartais moteris nusiprausia ir ramunėlių arbata. Bet J.Lebednykienė mano, kad tada, kada sveika žmogaus dvasia, sveikas ir jo kūnas. O jeigu būsi sveikas, būsi ir gražus.
Vartojant žoles ligą galima užleisti
Liaudies medicinos priemonių vartojimui iš esmės pritaria ir medikai. Tačiau jie perspėja žmones, kad reikia būti atsargiems. Anot Panevėžio miesto poliklinikos šeimos gydytojos Marytės Zabulionienės, homeopatiniai vaistai, liaudies medicinos priemonės, tinkamai ir laiku vartojamos, gali duoti daug naudos. Įvairios arbatos padeda kaip skubi pagalba arba papildoma priemonė, vartojant gydytojo paskirtus vaistus, sergant tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, esant šlapimtakių uždegimui padeda asiūklių arbata, bronchitui – trispalvių našlaičių arbata, įvairiems širdies negalavimams – gudobelių lašai ar antpilas. Šias ir kitas vaistažoles M.Zabulionienė skiria savo pacientams, bet, jos nuomone, reikia ir medicininio gydymo. Ji pritaria, kad liepžiedžių arba aviečių arbatas, kaip pirmosios pagalbos priemones, galima vartoti susirgus peršalimo ligomis. Gerai padeda ir pašildytas pienas su svogūnais. Tačiau vėliau būtinai reikia kreiptis į gydytoją, nes bandymas gydytis vien vaistažolėmis gali liūdnai baigtis.
Apie alergiją negalima užmiršti
Gamtiniai vaistai – arbatos, antpilai, lašai ir kiti – turi mažiau šalutinių poveikių negu cheminiai. Todėl dažnai manoma, kad juos gali vartoti visi. Tačiau reikia būti labai atsargiems, nes kiekvienas žmogus ir į vaistus, ir į maistą reaguoja kitaip. Kas vienam žmogui yra maistas ar vaistas, kitam gali tapti net nuodu. Pasak gydytojos M.Zabulionienės, labai daug žmonių yra alergiški įvairiems maisto produktams ir žolėms. Labiausia paplitusios alergijos – šienligė, jautrumas rūtoms ar įvairioms žiedadulkėms.
Labai atsargiai gydytoja pataria naudotis įvairiomis iš natūralių medžiagų padarytomis kaukėmis. Ji perspėja, kad daržovės ar vaisiai, kuriuos žmogus valgo ir nepatiria jokios alergijos, uždėti ir ilgesnį laiką laikomi ant odos, gali sukelti alergines reakcijas ir uždegimus. “Kad vietoj grožio nesurastumėte ligos, reikia žinoti, kam esate alergiški. Geriausia pasitarti su gydytoju”, – kalbėjo M.Zabulionienė.
Šeimos gydytojos nuomone, higienos ir asmeninės švaros laikymasis bei nuolatinė veido odos priežiūra duoda daugiau naudos negu vienkartinės kaukės. Be to, reikia neužmiršti, kad odos negalavimai parodo žmogaus vidinę būseną. Taigi reikia nustatyti konkrečią ligą ir ją gydyti, o ne stengtis pagerinti odos išvaizdą.
Evija Lipartė
tel. (8-655) 04728, evija@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Šeimos gydytojos M.Zabulionienės nuomone, tik tinkamai vartojamos vaistažolės gali padėti.
