Galvosūkis: kur rasti kandidatų? (papildyta)

Iki rinkimų likus devyniems mėnesiams, prie Seimo durų jau rikiuojasi tautos gelbėtojų eilė. Pastarųjų metų politinės tendencijos apnuogino Panevėžio politikos padangėje didžiausią problemą: stiprių, charizmatiškų asmenybių krizę.

Rinkimai balsavimas 63

Ką pasirinkti – savą ar atėjūną – klausimas, į kurį šiųmečiuose Seimo rinkimuose teks atsakyti panevėžiečiams. U. Mikaliūno nuotr.

 

Giliausias tradicijas turinčios partijos, pasimokiusius iš skausmingų pralaimėjimų pernykščiuose savivaldos ir mero rinkimuose, į Panevėžį pasiuntė kandidatų iš Vilniaus desantą. Jų politiniai oponentai, neturintys sostinėje atsarginių suolelio, flirtuoja su nepartiniais žinomais panevėžiečiais, į savo sąrašus bandydami privilioti ir pedagogus, ir žiniasklaidos atstovus.

Nustūmė senbuvius

Aukštaitijos apygardoje, apimančioje dalį miesto ir rajono, dar kartą sėkmę bandys sučiupti parlamentaras iš Dembavos Domas Petrulis. Prieš ketvertą metų prie jo pergalės Seimo rinkimuose svariai prisidėjo ožkos – jaunasis socialdemokratas rinkėjams geriausiai buvo žinomas iš jo savotiška vizitine kortele tapusių Ramygaloje organizuojamų šių riestaragių paradų.

Panevėžio socialdemokratų nuotaikos ne tokios linksmos kaip kolegų rajone. Jų padangėje pastaruosius keletą metų akivaizdžiai buvo stojęs juodasis mėnulis. Panevėžio kairieji ne tik neturėjo savo atstovo Seime, pernai savivaldos bei mero rinkimuose rinkėjai juos gerokai nuleido ant žemės. Socialdemokratai ne tik nepriartėjo prie mero kėdės, bet ir miesto Taryboje teliko su keturiais mandatais vietoj praėjusią kadenciją turėtų septynių.

Rasa Jukneviciene 02

Aukštaitijos apygardoje kandidatuojanti Seimo narė Rasa Juknevičienė Panevėžio rajono žmonėms yra sava – parlamentarė laisvus savaitgalius leidžia kaime, sodyboje Tiltagaliuose.

Šįkart miesto socialdemokratai neberizikuoja partijos senbuviais ir į politinę areną siunčia naujus veidus. Vakarinėje apygardoje į Seimą bandys patekti vos prieš metus Panevėžio skyriaus pirmininku išrinktas Donatas Degenis.

Nevėžio vienmandatėje apygardoje socialdemokratų garbę gins sentimentus gimtajam Panevėžiui pajutęs vilnietis aplinkosaugos ir energetikos specialistas Egidijus Gaidamavičius.

„Lig šiol nebuvo deramai atstovaujama Panevėžiui. Mano gimtajam kraštui, kuris mane išmokslino ir subrandino kaip žmogų, reikia atiduoti duoklę. Panevėžys buvo pramoninis, stiprus kultūrinis miestas, jam reikia daugiau dėmesio iš aukštesnės respublikinės valdžios“, – motyvus kandidatuoti į Seimą Aukštaitijos sostinėje aiškino E. Gaidamavičius.

Išsilaižius žaizdas – naujos ambicijos

Vilniuje gyvenantis politikas neslepia, jog jo sprendimas kandidatuoti Panevėžyje vietos socialdemokratų buvo įvertintas labai nevienareikšmiškai. Vis dėlto jo kandidatūrą Nevėžio apygardoje panoro matyti net penkis kartus daugiau skyriaus narių nei pernai į merus kandidatavusios Janinos Gaidžiūnaitės.

„Kadangi partija didelė, ir konkurencija tikrai buvo ganėtinai didelė. Bet rinkimų konferencijoje surinkau užtektinai partijos kolegų balsų ir pats laikas užmiršti vidines kovas“, – prasitaria E. Gaidamavičius.

Jis tikina nematantis miestui naudos iš esamų ir buvusių savo deleguotų patikėtinių Seime. E. Gaidamavičiaus nuomone, su juo tiesiogiai konkuruoti rinkimuose galėtų nebent Darbo partijos kandidatas.

Narkevicius Petras 03

Kovoje dėl mero kėdės rinkėjų ant žemės nuleistas P. Narkevičius viliasi Seimo rinkimuose nepakartoti pernykščio scenarijaus.

„Petras Narkevičius dar yra šiek tiek matomas. Bet apie kitus esamus ir prieš tai buvusius Seimo narius iš Panevėžio negalėčiau pasakyti gerų žodžių“, – aiškina socialdemokratas.

Nerado vertų vietinių

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, praradę lyderių pozicijas jų tėvonija laikytame Panevėžyje, Seimo rinkimams siunčia desantą iš Vilniaus. Vakarinėje ir Nevėžio apygardose iššūkį oponentams mes su Panevėžiu iki šiol sąsajų neturėję Seimo narys Arvydas Anušauskas bei buvusi Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė. Nuo dilemos, ką pasirinkti – savą ar atėjūną – TS-LKD išgelbėjo bent jau Aukštaitijos apygardos rinkėjus. Čia kandidatuojanti Seimo narė Rasa Juknevičienė rajono žmonėms yra sava – parlamentarė laisvus savaitgalius leidžia kaime, sodyboje Tiltagaliuose.

Į Panevėžį atsiuntusi partijos įžymybes, TS-LKD viliasi pataisyti gerokai pašlijusį įvaizdį Aukštaitijos sostinėje. Kadaise dešiniųjų bastionu laikytame mieste TS-LKD išgyvena didelį nuosmukį. Daugelį metų Panevėžyje daugiausia balsų surinkdavę konservatoriai-krikščionys demokratai ne tik eliminuoti iš valdžios olimpo, bet ir Savivaldybės taryboje vieto dar praėjusią kadenciją turėtų devynių vietų dabar tenkinasi dviem.

TS-LKD rinkimų štabo vadovas Dainius Kreivys neigia, kad partija nebematė potencialo Panevėžio skyriuje. Vis dėlto po praėjusią kadenciją Panevėžio valdžioje pabuvusio tuomečio mero Vitalijaus Satkevičiaus ir jo pavaduotojo Maurikijaus Grėbliūno tandemo ryškių asmenybių dešiniesiems teko ieškoti Vilniuje.

„Partija galvoja, kad Panevėžiui reikia jo vertų kandidatų. Ne dėl to, kad neradom Panevėžyje, bet reikia, kad jam atstovautų stiprūs ir žinomi žmonės“, – „Sekundei“ teigė D. Kreivys.

Paišo pasakų senelį

Darbo partija triumfuoja. Rinkimams artėjant Apeliacinis teismas jai įteikė dovaną. Nors teisėjai konstatavo, kad 2004–2006 m. į DP oficialią buhalterinę apskaitą buvo neįrašyta 7 mln. 37 tūkst. Eur pajamų ir 4 mln. 265 tūkst. Eur išlaidų, Viktoras Uspaskichas išvengė žemesnės instancijos teismo skirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Jis atsipirko 6,8 tūkst. Eur bauda. Piniginės baudos, bet kur kas mažesnės, skirtos ir dar dviem partijos žmonėms.

Tokį teismo sprendimą šampanu turėjo laistyti ne tik išvengusieji kalėjimo, bet ir Panevėžio „darbiečiai“. Pastarieji neslepia triumfuojantys ir jau ruošia revanšą prieš ketvertą metų jiems druskos ant žaizdos pylusiam Povilui Urbšiui.

„Tuomet P. Urbšys rinkimų plakate save pavaizdavo labai gražiai, pasipuošusį valstybiniu apdovanojimu, o mane – juodame V. Uspaskicho šešėlyje. Šįmet aš sukursiu plakatą, kur P. Urbšys bus pasakų senelis su jo klausančiais vaikučiais aplinkui“, – prilipdyti konkurentui naują įvaizdį tikisi „darbietis“ Alfonsas Petrauskas.

Prieš ketvertą metų Vakarinėje apygardoje A. Petrauskas ir P. Urbšys buvo pagrindiniai varžovai, tačiau antrajame rinkimų ture „darbiečiui“ teko gerokai nusileisti tuomet neseniai Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko postą palikusiam P. Urbšiui. Dabar A. Petrauskas turi didelių ambicijų atsigriebti už pralaimėjimą.

Rinkėjų neperprato

Revanšui rengiasi ir Darbo partijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Petras Narkevičius. Parlamentaras Nevėžio apygardos rinkėjus bandys įtikinti jį palikti Seime dar vienai kadencijai.

P. Narkevičius jau turėjo progos suvokti, kad jis dar nėra suradęs formulės, kaip palenkti Panevėžio rinkėją. Pernai „darbietis“ buvo nusiteikęs Seimo nario kėdę iškeisti į Panevėžio mero postą, tačiau panevėžiečiai nepatikėjo jo pažadais prikelti miestą. Lenktynėse link mero kėdės seimūnas liko ketvirtas, aplenktas nepartinio, TS-LKD bei valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų.

„Savivaldos ir Seimo rinkimai labai skirtingi. Gal tik rinkėjai gali atsakyti, kas tada įvyko“, – kuo paaiškinti pernykštę nesėkmę, taip ir nesuprato P. Narkevičius.

Tuos pačius kandidatus kiekvienuose rinkimuose mieste kelianti Darbo partija nėra originali ir rajone. Aukštaitijos apygardoje kandidatuojantis Rimantas Trota į Seimą bandys patekti jau trečią kartą. Iki šiol „darbiečiui“ pavyko užkopti tik iki rajono Tarybos nario laiptelio.

Flirtuoja su žurnalistais

Seniausias tradicijas turinčioms partijoms sudėliojus visus potėpius, joms iššūkį norinčios mesti politinės jėgos tebetrypčioja vietoje nesurasdamos, ką pasiųsti į rinkimus.

Liberalų sąjūdis ramus tik dėl Vakarinės apygardos. Joje Seimo nario mandato bandys siekti Panevėžio skyriaus pirmininkas, panevėžiečiams mažai žinomas veidas Ritas Paltanavičius.

Dėl Nevėžio ir Aukštaitijos vienmandačių apygardų vienas į kitą žvairuoja trys liberalai – buvę miesto Tarybos nariai Tadas Labutis ir Valdemaras Jakštas bei dembaviškė, rajono skyriaus pirmininkė Daiva Juodelienė. Kol liberalai varžosi tarpusavyje, partijos vadovybė bando flirtuoti su nepartiniu miesto žiniasklaidos atstovu. Partijos pirmininkas Eligijus Masiulis pripažįsta, kad nepartinių žmonių imtasi ieškoti po Liberalų sąjūdžio užsakymu Panevėžyje atlikto sociologinio tyrimo aiškinantis savo kandidatų populiarumą mieste. Visuomenės apklausos rezultatų E. Masiulis nenori atskleisti.

Žinomų veidų Aukštaitijos sostinėje ieškantis Liberalų sąjūdis neslepia šiame mieste regintis laisvą politinę nišą.

„Ilgą laiką Panevėžyje pasikeisdami dominavo konservatoriai arba socialdemokratai. Dabar yra visos galimybės liberalams susitelkti Panevėžyje. Norime išsirinkti tuos, kurie sudarytų didžiausią konkurenciją kitų partijų kandidatams“, – sunkiąją artileriją ruošia E. Masiulis.

Sausio 13 veliavos kelimas Gaidamavicius 23

Panevėžio kairieji neberizikuoja partijos senbuviais ir į politinę areną siunčia naujokus. E. Gaidamavičiaus kandidatūrą Nevėžio apygardoje panoro matyti net penkis kartus daugiau Panevėžio socialdemokratų nei pernai į merus kandidatavusios Janinos Gaidžiūnaitės.

Kandidatų ieško su žiburiu

Į Panevėžio žurnalistus akis kreipia ir savo gretose charizmatiškų asmenybių pritrūkusi valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Nė vieno kandidato dar neturintys „valstiečiai“ irgi kalbina jų sąraše kandidatuoti miesto žurnalistą.

„Sekundės“ žiniomis, „valstiečiai“ privilioti bandė ir Panevėžyje gerbiamą pedagogą, buvusį 5-osios gimnazijos direktorių Antaną Donielą, tačiau šis leistis į politines intrigas atsisakė.

Nepaisant, kad „valstiečiams“ ieškoti kandidatų Aukštaitijos sostinėje sunkoka, jų ambicijos nepamatuotai didelės. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis skelbiasi nusiteikęs gerai driokstelėti – laimėti visose trijose apygardose. Nors pripažįsta, kad jo partijos pajėgos Panevėžyje per silpnos rinkimams.

„Norėtume, kad tuos rinkimus mūsų kandidatai laimėtų. Kol kas skyriuje tokių žmonių nematome“, – pripažino R. Karbauskis.

Anot jo, partijos kandidatų sąrašą ne tik Panevėžyje, bet visoje Lietuvoje sudarys dauguma nepartinių kandidatų.

Dar vienos kadencijos Seime Vakarinėje apygardoje ketina siekti judėjimo „Kartu“ įkūrėjas Povilas Urbšys.

„Man nėra kur trauktis, jei iššūkį meta Mantas Leliukas, iš Vilniaus nuleistas konservatorių desantas, taip pat D. Degenis dega troškimu susirungti“, – ironizuoja P. Urbšys.

Panevėžio valdžioje įsitvirtinęs „Kartu“ Seimo rinkimams neturi ką daugiau pasiūlyti. „Nevėžio“ apygardoje savo kandidato nekeliantis judėjimas ten svarsto remti valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą. Pastaroji sutinka P. Urbšį palaikyti neiškėlusi kandidato Vakarinėje apygardoje.

Untitled-2

A. Petrauskas (kairėje) per ketvertą metų nepamiršo, kuo rinkimų plakate jį buvo pavaizdavęs P. Urbšys, ir jau rengia politiniam oponentui atsaką.

Tokie politinių jėgų mainai rodo abiejų išgyvenamą asmenybių deficitą.

„Mūsų nėra tiek daug, kad užtektų narių ir į miesto Tarybą, ir į Seimą. Jei „valstiečiai“ turės rimtą kandidatą, kodėl jam trukdyti?“ – sako maždaug 100 narių vienijančio „Kartu“ lyderis.

P. Urbšys nesutinka, kad tokia bičiulystė su milijonieriaus Ramūno Karbauskio valdoma partija padaro judėjimą nuo jos priklausomą.

Išsišoko per anksti

Pro politinius užkardus Panevėžio krašto vienmandatėse apygardose bandys į Seimą prasibrauti ir buvusio Vilniaus mero Artūros Zuoko vedama Lietuvos laisvės sąjunga. Partijos troškimai su realybe kol kas gerokai prasilenkia. Aiškus dar tik vienas jos kandidatas – į Vakarinę apygardą partija siunčia retam panevėžiečiui girdėtą Rimantą Makricką. Nevėžio ir Aukštaitijos apygardos tebėra laisvos – „zuokininkai“ intensyviai ieško joms kandidatų.

Į eilę prie Seimo durų taikosi ir Seimo nario Naglio Puteikio veidu prisidengusi Neapmokestinamų pajamų didinimo (NPD) partija. Nors šioji dar nėra įregistruota Teisingumo ministerijos, du jos atstovai Panevėžyje socialiniuose tinkluose jau giriasi besiruošiantys politiniam mūšiui. Tačiau šių politikų troškimą po rinkimų matyti save Seime šaldo NPD pirmininke išrinkta Ukmergės rajono tarybos narė Nijolė Giedraitienė, savivaldos rinkimuose dalyvavusi su Seimo nario Naglio Puteikio visuomeniniu rinkimų komitetu.

N. Giedraitienė pabrėžė, jog partijai kalbėti apie kandidatus į Seimą dar gerokai per anksti, kol nėra Teisingumo ministerijos verdikto. Anot jos, partija netgi nėra aptarusi kandidatų asmenybių. Pirmininkės teigimu, Seimo rinkimų planas bus pradėtas dėlioti tik užbaigus registracijos procedūrą. Ji tikisi, kad Teisingumo ministerija naująją partiją įregistruos vėliausiai kovą.

Suveiks ideologiniai dirgikliai

bielinis i fonaLauras Bielinis, politologas

Iš tiesų partijoms regionuose labai dažnai trūksta asmenybių. Tai rodiklis, kad su tokia problema susidūrusios partijos mažai dirbo su visuomene, mažai save eksponavo, reiškėsi taip, kad būtų patrauklios. Tai priežastis, dėl ko dabar neturi to atsarginio suolelio, reikalingo rinkimams. Esant tokioje situacijoje joms nieko kito nelieka kaip žvalgytis į išorę, ne partinius, bet ryškesnius žmones.

Būti partiniu reiškia mokėti mokesčius, dalyvauti partijos veikloje. Kandidatuojantieji partijos sąraše kaip nepartiniai formaliai partijos veikloje nedalyvauja, tačiau jų pavardė rinkimų kandidatų sąraše aiškiai visuomenei siunčia signalą, kad simpatizuoja tai politinei jėgai.

Kol kas reitingų lentelėse pirmauja socialdemokratai. Jų sėkmės priežastis yra visų pirma nuoseklumas. Jie nesiblaško, stengiasi vengti skandalingų posūkių. Rinkėjams socialdemokratai nesunkiai prognozuojami.

Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai rikiuojasi antroje ir trečioje vietoje. Vis dėlto pagal visuomenės apklausų rezultatus aš dar neskubėčiau spėlioti, kuo baigsis Seimo rinkimai.

Iki spalio laiko dar labai daug. Reitingai rodo tendencijas, bet nerodo galutinio rezultato, tikrai iš jų siūlyčiau nedaryti išvadų. Be to, Seimo ir savivaldos rinkimai yra du skirtingi reiškiniai. Rinkėjai savivaldos rinkimuose balsuoja labai pragmatiškai. Jie suvokia, kad renka vietinę valdžią, kuri spręs labai konkrečius ūkinius, administracinius klausimus. Seimo valdžia rinkėjui yra labai abstrakti ir ją rinkdami žmonės labiau reaguoja į ideologinius dirgiklius. Todėl pagal prieš metus vykusių savivaldos rinkimų rezultatus negalima prognozuoti, kuo baigsis Seimo rinkimai. Jų rezultatai gali būti labai skirtingi.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto