Kažin ar atsirastų žmogus, kuriam niekada nėra skaudėję galvos. Iš pažiūros tokią nereikšmingą problemą išmokome išspręsti itin paprastai – išgėrę vieną tabletę. Tačiau galvos skausmas gali tapti lėtinis ir gerokai apkartinti gyvenimą. Koks galvos skausmas liudija apie rimtą problemą, o koks yra liga? Pabandysime išsiaiškinti, kaip atskirti galvos skausmus ir kaip juos gydyti.
Tenziniai skausmai
Tai labiausiai paplitusi skausmo rūšis pasaulyje – kiekvienas iš mūsų nors kartą gyvenime yra jį patyręs. Šie skausmai kartojasi nedažnai, lėtiniai tampa 3 proc. atvejų.
Pasireiškia tarsi viršutinės galvos dalies spaudimas ar veržimas. Gali atrodyti, kad kaktos ir akiduobių raumenys itin įsitempę, bet atpalaiduoti jūs negalite. Šie skausmai gali trukti nuo pusės valandos iki savaitės, jie paprastai stiprėja vakarop.
Tenzinis skausmas gali būti susijęs su patiriamu dideliu stresu, galvos raumenų ir kaklo trauma. Tačiau atliekant diagnostiką dažniausiai tiksli skausmo priežastis lieka neaiški.
Kadangi skausmai retai kada tampa nuolatiniai, geriausia juos slopinanti priemonė – paprasti vaistai nuo skausmo, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Jeigu skausmas nepraeina ilgiau nei savaitę, galima pabandyti pasportuoti, pamankštinti pečius ir kaklą, daugiau laiko praleisti lauke, kad nuslopintumėte stresą. Lėtiniai tenziniai skausmai gydomi gydytojo skirtais vaistais.
Migrena
Migrena vadinami pasikartojantys vienos galvos pusės skausmai, trunkantys apie 4 val. ir ilgiau. Migrenos priepuoliai kartojasi, gali svaigti galva, pykinti, dirginti šviesa. Kartais prieš prasidedant migrenos priepuoliui ligoniai mato ryškius spalvotus žiedus, juostas arba jaučia lengvą viso kūno dilgčiojimą.
Mokslininkai ilgai ginčijosi dėl migrenos kilmės. Dabar gydytojai yra tikri, jog liga tikrai nėra psichinės kilmės. Ji susijusi su smegenų funkcijų sutrikimu, tačiau galutinai neaišku kokiu. Pažymėtina, jog pasireiškus skausmams galvos kraujagyslės smarkiai išsiplečia, o smegenų žievėje kyla anomalus elektrinis aktyvumas.
Apytiksliai 20 proc. kenčiančių nuo migrenos žmonių skausmai pasireiškia po tam tikro išorinio poveikio – aštraus kvapo, garsaus monotoniško garso, cigarečių dūmų ir kt. Tokiems ligoniams gydytojai pataria tiesiog vengti rizikos faktorių, kitiems lieka gerti paskirtus vaistus, geriausia efektą suteikia triptanai, bet jie beveik kaip narkotikai – kuo daugiau geri, tuo blogiau gydo. Deja, bet migrenos visiškai išgydyti negalima, o paprasti vaistai nuo skausmo beveik nieko negelbsti.
Klasteriniai skausmai
Šiuos skausmus patiria apie 1 proc. planetos gyventojų, iš jų 80 proc. yra vyrai.
Tai intensyvus pulsuojantis skausmas, kylantis vienoje galvos pusėje, dažniausiai priekinėje, prie akies. Trunka nuo 15 min. iki valandos, gali parausti akys, jos ašaroja, bėga nosis, į galvą priplūsta kraujo.
Skausmas pasireiškia tuo pačiu paros metu, kartojasi tolygiais intervalais – kartą per savaitę, mėnesį, du ir kt. Kartais skausmas būna toks stiprus, kad žmogus negali nieko normaliai daryti – net judėti ir kalbėti. Skausmo priežastys nežinomos.
Šios rūšies skausmai sunkiai pasiduoda gydomi, nes kyla epizodiškai ir gali praeiti taip pat nenuspėjamai, kaip atsirado. Esant ilgiems skausmo priepuoliams taikoma deguonies terapija – pacientas kvėpuoja pro deguonies kaukę – ir leidžiami gydytojo skirti vaistai.
Pagirios
Požymiai akivaizdūs. Egzistuoja daug prielaidų, kaip alkoholis sukelia galvos skausmą. Viena iš jų teigia, jog alkoholis plečia galvos smegenų kraujagysles ir sutrikdo neurotrasmiterio serotonino – medžiagos, per kurią elektriniai signalai perduodami iš vienos ląstelės į kitą, veiklą.
Abu šie simptomai pasireiškia ir esant migrenai. Be to, alkoholis išsausina organizmą, o skysčių trūkumas taip pat išprovokuoja migrenos priepuolius.
Geriausias vaistas nuo pagirių – tabletė paracetamolio ir miegas. Tačiau juokauti su pagiriomis nederėtų. Jeigu galvą skauda net nuo nedidelės alkoholio dozės, galbūt jums migrena, o išgėrus ji būna išprovokuojama.
Smegenų auglys
Hipochondrikai ir šiaip nerimastingi pacientai galvos skausmą dažnai sieja su smegenų vėžiu. Galime nuraminti: iš tikro tik 4 proc. atvejų esant augliui pasireiškia galvos skausmai.
Jeigu vis dėlto tai yra susiję su smegenų augliu, tuomet skausmai pasireiškia dažniausiai rytais, žmogus vemia. Skausmai kartojasi periodiškai ir palaipsniui tampa vis blogiau. Jeigu, be minėtų požymių, dar smarkiai krinta svoris, pasireiškia asmenybės pokyčiai, užeina traukuliai, tai jau ženklas, jog reikia atlikti smegenų tyrimus.
Esant smegenų augliui skausmas pasireiškia todėl, kad dariniui pasiekus tam tikrą dydį padidėja smegenų masė, todėl padidėja vidinis kaukolės spaudimas. Tai ir sukelia skausmą. Gydymas priklauso nuo auglio vietos, dydžio ir rūšies.
Vidinis kaukolės kraujavimas
Patyręs galvos smegenų kraujagyslių traumą žmogus iš karto to gali ir nesuprasti. Kartais kraujavimas pasireiškia praėjus keletui valandų po kraujagyslės trūkimo, tai potencialiai labai pavojinga.
Taip nutikus staiga bet kurioje galvos vietoje pasireiškia skausmas, jis vis stiprėja. Taip pat sutrinka regėjimas, kalba, koordinacija, pasireiškia asmenybės sutrikimai, pykina. Simptomai atsiranda vienas po kito ir būklė vis blogėja. Galų gale žmogus gali netekti sąmonės.
Kraujagyslė gali trūkti dėl traumos (stipraus smūgio), taip pat pernelyg išplonėjus jos sienelei. Esant vidiniam kaukolės kraujavimui gydytojui pirmiausia teks pašalinti iš kaukolės vidaus kraują, nes hematoma spaus smegenis ir jas gali pažeisti.
Paskui svarbu išsiaiškinti kraujavimo priežastį, jei tai nėra akivaizdi trauma, kraujagyslės gali trūkti pakartotinai. Tokiems pacientams būtinas galvos smegenų kraujagyslių tyrimas.
Smilkinio arteritas
Ši liga pasireiškia sulaukusiems 50 metų ir vyresniems žmonėms, negydoma gali baigtis apakimu.
Užeina stiprūs galvos skausmai, krinta svoris, kamuoja nemiga, depresija, kartais pakyla temperatūra, parausta galvos oda.
Gali skaudėti petį, kaklą.
Liga išprovokuoti gali daugybė skirtingų faktorių, taip pat ir virusinės infekcijos. Imunitetui patiriant galingą virusų ataką jis ima atakuoti kraujagyslių sieneles.
Kiti arterito provokatoriai yra besaikis vaistų vartojimas, intensyvus saulės poveikis, alkoholizmas, sušalimas, įvairios traumos.
Ligai gydyti dažniausiai taikomi steroidiniai preparatai, slopinantys kraujagyslių uždegimą. Jeigu pasireiškia regėjimo sutrikimų (pavyzdžiui, lęšiuko drumstis), gydymu turi užsiimti oftalmologas.
Parengė A. Kaminskienė
