Gyventojai ne tik džiaugiasi vasaros siūlomomis pramogomis, bet neretai ir skaudžiai nukenčia. Dažnai nelaimė tyko vandenyje, todėl imamasi priemonių, kurios per keletą metų nuskendusiųjų skaičių turėtų sumažinti maždaug trečdaliu.
Neretai smagios vandens pramogos baigiasi nelaime, todėl imamasi priemonių, kad jų būtų kuo mažiau. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Daugiausia dėmesio – švietimui
Vidaus reikalų ministerijos manymu, mažinant nelaimių svarbu, kad savivaldybių administracijos bendradarbiautų su apskričių priešgaisrinėmis gelbėjimo valdybomis ir prevencinį darbą dirbtų kartu.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra parengęs veiksmų planą 2016–2018 metams, kuriame numatoma gyventojų švietimo ir saugaus elgesio vandenyje įgūdžių formavimo, gelbėtojų kvalifikacijos ir pasirengimo atlikti gelbėjimo darbus vandenyje tobulinimo ir kitos priemonės.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas sako, kad šiame plane numatoma ne viena priemonė, kad mažėtų nelaimių vandenyje, tačiau daugiausia dėmesio skiriama švietimui.
Numatyta parengti saugaus elgesio prie vandens mokomąją medžiagą. Ją platinti per savivaldybes, mokymo įstaigas. Organizuoti mokymo plaukti ir saugaus elgesio vandenyje užsiėmimus per mokinių vasaros stovyklas ir kt.
Pasak J. Targonsko, kol kas daugiausia dėmesio skiriama vaikams, nes vaikai ir paaugliai, remiantis statistika, kelia didžiausią nerimą. Tačiau nepamirštama ir kita grupė – suaugę vyrai, kurie prie vandens būna per daug drąsūs ir dažnai neblaivūs. Bus šnekama su savivaldybėmis dėl taisyklių koregavimo, siekiant, kad paplūdimiuose būtų ribojamas alkoholio vartojimas.
Viršininko teigimu, plane yra numatyta skęstančiųjų skaičių sumažinti trečdaliu vertinant pagal 2014 metų statistiką.
„2014 metais buvo daugiau nei 200 nuskendusių žmonių, per artimiausius trejus metus sieksime sumažinti bent iki 130“, – „Sekundei“ tvirtino J. Targonskas.
Neįvertina pavojaus
J. Targonsko teigimu, viena kategorija žmonių, patenkančių į šią liūdną statistiką, yra tie, kurie įsivaizduoja mokantys plaukti. Kita grupė – neatsargiai besielgiantys ant ledo. Yra mokančiųjų plaukti, tačiau per daug drąsių, kurie rodė ne visada pasvertus gebėjimus ir ne visada blaivūs.
Ne visada maudomasi oficialiuose paplūdimiuose. Neretai pasirenkamos kitos maudynėms patogios vietos. Už nepilnamečių vaikų saugumą pirmiausia atsako tėvai. Pasak viršininko, jie turėtų paaiškinti, kaip elgtis vandenyje. Antra – nepalikti vaikų vienų prie vandens telkinių. Be to, būtina turėti kokią nors gelbėjimo priemonę – ar kamuolį, ar gelbėjimo ratą, kad prireikus kiti galėtų ištiesti pagalbos ranką, numesti ir vaikas turėtų už ko laikytis.
J. Targonsko teigimu, departamento tinklalapyje yra skelbiamos rekomendacijos, kaip elgtis prie vandens ir maudantis, taip pat yra filmukas ir „Youtube“. Paaiškinus vaikams, pamokius, kaip elgtis, būtų išvengta skaudžių pasekmių.
Kita vertus, daug lemia ir suaugusiųjų elgesys. Nors ir daug kalbama apie alkoholio vartojimą, raginama nepalikti vaikų prie vandens vienų, tačiau dažnai to nepaisoma.
„Aš manau, kad vaikams yra skiriama nemažai dėmesio, jie mokomi ir daug žino, tačiau suaugusieji kartais elgiasi nederamai“, – apgailestauja viršininkas.
Gelbėtojų nėra
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Vaiginytės teigimu, dažniausios priežastys, kodėl skęstama – maudosi neblaivūs arba pervertina jėgas bandydami perplaukti vandens telkinį. Žmones tenka gelbėti ir žiemą, kai įlūžta ant ledo.
Šiemet ugniagesiai skęstančiųjų gelbėti vyko tris kartus, du pavyko išgelbėti. Penkis kartus gelbėtojai vyko ieškoti skenduolių, rasti du.
Kita vertus, tai nėra išsami statistika, o tik Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atlikti gelbėjimo darbai. Nelaimių būta daugiau, tačiau ne visais atvejais kviesti valdybos ugniagesiai gelbėtojai.
Rajone nėra oficialių paplūdimių. Yra tik pamėgtos žmonių maudymosi vietos, jose atliekami vandens kokybės tyrimai, palaikoma tvarka, tačiau oficialiems paplūdimiams keliami didesni reikalavimai. Miestas oficialiai turi dvi maudyklas – Piniavoje ir prie „Ekrano“ marių. Tačiau jau ne vienerius metus niekur nebudi gelbėtojai.
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė mano, kad jie galbūt galėtų budėti prie „Ekrano“ marių, tačiau higienos norma to nereikalauja. Numatoma, kad medicinos ir gelbėjimo punktai turi būti paplūdimiuose, skirtuose daugiau kaip 100 poilsiautojų. Jos teigimu, nebuvo čia ir jokių incidentų.
„Tas paplūdimys nėra didelis. 100 ir daugiau žmonių tikrai nebūna. Tad nėra būtinybės ir gelbėtojams budėti“, – sako V. Gylienė.
Tiesa, yra projektas ir šie reikalavimai gali keistis. Dabar mariose, kaip reikalauja higienos norma, 1,30 metro gylyje yra plūdurai, žymintys saugią ribą. Lėvenyje ties Piniava plūdurų nėra, nes, pasak specialistės, ten nėra gilu ir pavojaus besimaudantiesiems nėra.
Faktai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo birželio 1 iki birželio 9 dienos vien tik ugniagesiai gelbėtojai jau ištraukė 10 skenduolių, pernai per tą patį laikotarpį – 2.
Šiais metais 161 kartą ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo. Per šiuos darbus jie ištraukė 51 skenduolį (pernai per tą patį laikotarpį 38), išgelbėjo 68 gyventojus, iš jų 2 vaikus.
Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2015 metais nuskendo 146 žmonės.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos duomenimis, skendimas yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų mirties priežasčių ir antroji pagal dažnumą vaikų iki 14 metų netyčinių traumų nulemtos mirties priežasčių.
Daiva SAVICKIENĖ
