Valstybinėse gydymo įstaigose besigydantys ligoniai turėtų nemokamai gauti vienodus vaistus, medicinos priemones ir kitas paslaugas, o jei norėtų geresnių, turėtų už jas mokėti visą kainą. Jokių priemokų ir dalinių kompensacijų negali būti.
Tokią viziją turinti Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punktą, kuriame kalbama apie galimybę valstybinėse gydymo įstaigose rinktis brangiau kainuojančias paslaugas ir mokėti papildomai.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, už valstybės garantuojamą nemokamą asmens sveikatos priežiūrą valstybinėse gydymo įstaigose mokėti nereikia, už šias paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio.
Tačiau ligoniai savo iniciatyva gali pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras. Jie patys turi apmokėti šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, procedūrų bazinių kainų skirtumą.
Už savo iniciatyva pasirinktas papildomas paslaugas ar procedūras jie turi mokėti visą kainą.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo panaikinti bet kokią galimybę ligoniams prisimokėti. Naujoje minėto įstatymo redakcijoje ketinama visai išbraukti sakinį apie skirtumo tarp paslaugų kainų padengimą iš paciento kišenės ir palikti iš esmės galioti dvi nuostatas – kad gydymas valstybinėse gydymo įstaigose apsidraudusiesiems yra nemokamas, o norintieji papildomų paslaugų moka už jas visą kainą.
Nemokamas gydymas šiuo atveju būtų toks, kokį valstybinė ligoninė pajėgi suteikti. Viešumoje pasirodžius tokiai informacijai, kai kurie medikai ėmė skambinti pavojaus varpais, kad uždraudus prisimokėti valstybinės ligoninės pacientams negalės suteikti kokybiškos pagalbos.
Praktika sau, teorija sau
Tačiau „Sekundei“ pasidomėjus, kaip vadinamųjų kainų skirtumo padengimo ar prisimokėjimo sistema veikia praktiškai, paaiškėjo, kad bent jau Panevėžyje realiai ligoniai negali pasinaudoti
dabar įstatymo jiems garantuojama galimybe gauti brangesnes, geresnes valstybės kompensuojamas paslaugas.
Pavyzdžiui, žmogus, kuriam reikia keisti akies lęšiuką, norintis brangesnio ir, jo supratimu, geresnio, nei turi Respublikinė Panevėžio ligoninė, negali primokėti – padengti lęšiukų kainų skirtumo ir gauti geresnį. Jei tokio nori, turi ji nusipirkti iš savo kišenės.
Taip pat yra ir su vaistais. Jeigu ligoninė skiria generinius, pigesnius, o ligonis pageidauja brangesnių patentinių, jis negali primokėti už brangesnį vaistą, o turi jį pats nusipirkti.
Jei skirtas tyrimas kompiuteriniu tomografu, o pacientas dėl mažesnės apšvitos pageidauja magnetinio rezonanso tyrimo, nes jo atveju šis būtų toks pat ar net labiau informatyvus, jis negali primokėti, o turi mokėti visą magnetinio rezonanso kainą.
Panevėžio ligoninės Lokalaus audito vadovas Algirdas Žemaitaitis sako, kad nėra mechanizmo, kaip praktiškai taikyti galimybę primokėti už brangesnį medikamentą ar paslaugą.
„Pirkdami vaistus, mes negalime skelbti dviejų konkursų, t. y. nupirkti pigesnių ir analogiškų brangesnių. Jeigu žmogus nori gydytis patentiniais, vadinamaisiais firminiais, turi juos pats ir nusipirkti“, – aiškino jis.
Primoka gydytojams į kišenę.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas patvirtino, kad iš esmės ir dabar pacientams, norintiems brangesnių paslaugų ar procedūrų, reikia už jas mokėti visą kainą.
Pasak jo, Lietuva vienintelė valstybė Europoje, kurioje neįteisintos priemokos, o tik mokamos paslaugos.
Niekam ne paslaptis, kad dalis ligonių, norinčių geresnių, brangesnių paslaugų, primoka gydytojams į kišenę. Ligoniai neretai piktinasi, kad gydymo įstaigose jų prašoma nusipirkti tam tikrų medicinos priemonių, susimokėti už tyrimus ar procedūras.
Skelbiama, kad praėjusiais metais Valstybinė ligonių kasa gavo 250 pacientų skundų dėl įvairių priemokų. Beveik pusė skundų pasitvirtino.
Inga SMALSKIENĖ
