Lenkijos centrinis bankas aiškinasi, kokio dydžio klaidą apskaičiuodami importą galėjo padaryti statistikai.
Kai pastaraisiais metais daugelio Europos šalių ekonomikos patyrė vieną didžiausių nuosmukių per pastarąjį dešimtmetį, lenkai didžiavosi keletą procentų siekusiu ekonomikos prieaugiu. Pasaulinės krizės sugebėjusi išvengti Lenkija buvo vadinta ekonomikos stebuklu. Tačiau greitai gali paaiškėti, kad šis stebuklas tebuvo riebi statistikos klaida.
Praėjusią savaitę Lenkijos centrinis bankas turėjo paskelbti sausio mėnesio šalies einamosios sąskaitos balansą, tačiau duomenų paskelbimo data buvo atidėta. Rinkos dalyviai įtaria, kad tai gali būti susiję su klaida apskaitant importo apimtį. „Danske Bank“ analitikų Kopenhagoje paskelbtame specialiame komentare teigiama, kad 2010 metais apskaičiuodami importą lenkai galėjo neįvertinti sumos, siekiančios 10-15 mlrd. eurų.
Tai būtų pakankamai didelė klaida, galinti turėti įtakos kitiems makroekonominiams rodikliams. Kaip savo komentare žiniasklaidai teikė Lenkijos centrinio banko patarėjas Miroslawas Gronickis, rimtos problemos su einamosios sąskaitos duomenimis – klaidos ir neįtrauktos sumos galėjo sudaryti 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas praėjusiais metais gyrėsi, kad jo šalies ekonomika 2010 metais augs sparčiausiai. Šių metų pradžioje paskelbtas bendrojo vidaus produkto augimas praėjusiais metais buvo iš tiesų įspūdingas – 3,8 proc. Tačiau įvertinus neapskaitytą importo srautą, Lenkijos ekonomika per praėjusius metus galėjo paaugti gerokai mažiau, galbūt – ir visai nepaaugti.
Patikslinti importo ir BVP duomenys taip pat galėtų pakeisti ir kitų makroekonominių rodiklių vertinimą – pavyzdžiui, Lenkijos skolos dydį. Klaidai dėl importo rodiklių pasitvirtinus, Lenkijos skola ūgtelėtų iki 55 proc. BVP ir priartėtų prie Mastrichto kriterijų nustatomos ribos. Be to, Lenkijos biudžeto deficito rodiklis praėjusiais metais galėtų pasiekti dviženklį skaičių.
Pasitvirtinę faktai dėl klaidingai apskaityto importo finansų rinkos dalyvius ir ES reguliuotojus priverstų suabejoti ir kitų Lenkijos makroekonominių rodiklių patikimumu, juos ir jų nustatymo metodiką greičiausiai tektų peržiūrėti iš esmės. „Danske Bank“ analitikų vertinimu, Lenkijai greičiausiai tektų peržiūrėti ne tik praėjusių metų duomenis, bet ir pagrindinius ekonomikos rodiklius nuo įstojimo į ES 2004 metais.
Tiesa, ES istorijoje tai būtų ne pirmas kartas, kai susiduriama su Bendrijos narės klaidingai pateikiama statistika. 2009 metais paaiškėjo, kad statistinius duomenis falsifikavusi Graikija tokiu būdu pateikė mažesnį biudžeto deficitą ir mažesnį skolos dydį. Be to, Graikija savo statistinius duomenis buvo „pagražinusi“ ir 2001 metais, kai siekė įsivesti eurą.
