Pradžiūvus laukams, jau pleška žolė. Dėl nuolat kylančių gaisrų galvas skauda ne tik ugniagesiams gelbėtojams, sklypų savininkams, bet ir miesto Savivaldybei. Mat kasmet ugnis įsiplieskia netoli Molainių filtracijos laukų, į kurių sutvarkymą investuota daugiau nei 400 tūkst. litų. Gaisrui nuniokojus pasodintus medžius, tektų vėl jiems skirti pinigų.
Prieš porą savaičių šalia filtracijos laukų kilęs gaisras kėlė pavojų dirvožemį valantiems medžiams. U. Mikaliūno nuotr.
„Problema didelė. Nuolatinė grėsmė, nes reikia atsodinti medelius“, – sako Panevėžio savivaldybės
Ekologijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Taučikienė.
Jos teigimu, Savitiškio gatvės pabaigoje, vos tik prasideda kovas ir kiek pradžiūsta, kasmet pleška žolė. R. Taučikienė sako, kad atsitiktinumais sunku patikėti, nes žolė pradeda liepsnoti visada kovo pradžioje. Pasak jos, kreiptasi ir į ugniagesius, kitus specialistus, tikintis rasti problemos sprendimo būdą – pasitarimas numatytas balandžio pradžioje. Juk nuolat kyla pavojus Molainių filtracijos laukuose pasodintiems medeliams, turintiems išvalyti praeityje užterštą dirvožemį. Čia daugiau nei 60 hektarų plote pasodinta kone 190 tūkst. medelių.
Šiemet jau ir gaisrą teko gesinti – maždaug prieš porą savaičių degė žolė. R. Taučikienė pasakoja, jog žolė paprastai padegama ne filtracijos laukuose, o šalia esančiame nešienautame sklype, kiek žinoma, priklausančiame ne vienam savininkui. Laimė, ugnis šį kartą nepersimetė į filtracijos laukus – sklypą ir laukus skiria melioracijos griovys.
Prieš porą metų ugnis buvo pasiekusi ir filtracijos laukus, nudegino nemažai medelių. Juos atsodindama Savivaldybė išleido apie 15 tūkst. litų. Pernai, kilus gaisrui, griovyje buvo vandens, tad žalos medeliams nepadarė. Šiemet, kol kas griovys sausas, tad pavojus – didelis.
Patiriama didelių nuostolių
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė sako, kad mieste žolė dega vis tose pačiose vietose – apleistuose sklypuose Molainių, Klaipėdos gatvės pabaigoje, Savitiškio gatvėje.
Ji spėja, kad padega vaikai ar paaugliai, nes sunku patikėti taip elgiantis atsakingą suaugusį žmogų. Įrodyti, kas padegė, sudėtinga, nes padegėją reikia nutverti vos ne už rankos.
Žolės gaisrų gausu ir visoje šalyje. Pastebima, jog kiekvieną pavasarį jų daugiausia būna Rytų Lietuvoje. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai. Šalyje šiemet atvirose teritorijose jau buvo gesinti 142 gaisrai, vien per kovo mėnesį – 73.
Aplinkos ministerija skelbia, kad dėl žolės gaisrų gamta patiria didelių nuostolių. Degančiose pievose žūsta ne tik besiskleidžiantys pavasariniai daigeliai, bet ir dauguma toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smarkiai išretėja pirmoji kiškiukų vada. Dėl ugnies poveikio skursta dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 procentų dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais, teršiančiais aplinkos orą. Be to, sudega medžiai ar pastatai.
Primenama, kad galioja griežti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Kategoriškai draudžiama deginti nenupjautą žolę, javus (pasitaiko ir tokių atvejų), nendres. Pažeidėjams gresia nemenka administracinė atsakomybė.
Didesnės baudos
Nuo balandžio 1 dienos turėtų įsigalioti naujas Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams gali užtraukti nuo 30 iki 170 eurų baudą. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas asmenims užtrauktų nuo 50 iki 300 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Daiva SAVICKIENĖ
