Brangstantis maistas per metus į skurdą įstūmė 44 mln. žmonių.
Galingiausių pasaulio šalių dvidešimtukas (G20) stojo į kovą su svyruojančiomis žemės ūkio produktų kainomis. Paryžiuje posėdžiavę G20 žemės ūkio ministrai sutarė įsteigti pasėlių duomenų bazę, kurioje bus viešinama detali informacija apie jų atsargas ir rinkas, bei apriboti eksporto draudimus.
Prancūzijos žemės ūkio ministras Bruno Le Maire po ministrų susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad naujasis planas yra pergalė prieš alkį ir patikino, kad pasėlių duomenų bazė bus sukurta labai greitai.
Pasaulio bankas suskaičiavo, kad praėjusiais metais kviečių kaina išaugo dvigubai. Tai lėmė eksporto draudimai Rusijoje ir Ukrainoje, kurie buvo įvesti po to, kai sausros sunaikino dalį pasėlių. Tokia situacija nuo praėjusio birželio į skurdą esą įstūmė 44 mln. žmonių.
Tuo metu Jungtinės Tautos teigia, kad šiais metais valstybės maisto importui išleis 1,29 trilijono JAV dolerių. Tai yra daugiausiai istorijoje ir net 21 proc. daugiau nei pernai.
Į G20 žemės ūkio ministrų susitarimą taip pat įtraukti raginimai griežčiau reguliuoti tarptautines rinkas, didinti žemės ūkio produktų gavybą ir kaupti jų atsargas. „Maistas, skirtas humanitariniams tikslams, bus atleistas nuo eksporto draudimų“, – pridūrė JAV žemės ūkio sekretorius Tomas Vilsackas.
G-20 žemės ūkio ministrų susitikimas buvo surengtas po to, kai Pasaulio bankas atskleidė naujas priemones, kuriomis siekiama apsaugoti besivystančias šalis nuo svyruojančių maisto kainų.
Pasaulio bankas pristatė naują rizikos valdymo instrumentą besivystančioms šalims – Žemės ūkio produktų kainų rizikos valdymą (APRM).
Organizacijos teigimu, naujasis instrumentas sudarys geresnes galimybes prieiti prie rizikos fondų valdymo ir taip apsaugos žemės ūkio produktų vartotojus bei gamintojus nuo kainų svyravimo. Tai turėtų apsaugoti nuo kylančių tokių maisto žaliavų, kaip kviečiai, cukrus, kakava, pienas, galvijai, kukurūzai, sojų pupelės ar ryžiai, kainų.
„Ši nauja priemonė mums leis padėti ūkininkams, maisto tiekėjams ir vartotojams apsisaugoti nuo kainų svyravimų, sustiprinti savo kredito pozicijas ir pagerinti prieigą prie finansinių išteklių“, – sakė Pasaulio banko prezidentas Robertas Zoellickas.
