Lietuvos ūkio augimo perspektyvos gerėja.
Kitose šalyse vis garsiau skambant abejonėms dėl tolesnio ūkio atsigavimo, Lietuvos ekonomikos sąstatas savo greitį didina toliau. Tradicinėje banko SEB makroekonomikos apžvalgoje banko analitikai šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 4 proc. kilstelėjo iki 6,5 proc.
Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, ekonomikos sąstato bėgiai iš esmės išlieka tie patys, kaip ir anksčiau, tačiau į krosnį įmesta daugiau anglių. „Veiksnys, labiausiai prisidėjęs prie prognozių pagerinimo, yra vidaus rinka. Eksporto augimo tempai išlieka dideli, tačiau tai atrodo pakankamai natūralu. Reikia nepamiršti pastebėti, kad taip pat sparčiai didėja ir importo augimo tempai, auga užsienio prekybos deficitas, tai veikia bendrąjį vidaus produktą (BVP)“, – aiškino analitikas.
Pasak G. Nausėdos, pokyčių vidaus rinkoje įspūdingais pavadinti galbūt ir neišeina, tačiau tendencijos yra į gerąją pusę. Pirmiausia maloniai stebina vidutinis darbo užmokestis, kuris ateityje turėtų augti kiek sparčiau negu buvo prognozuota. Šįmet tikimasi 5,5 proc. augimo, kitąmet – 6,5 proc. G. Nausėda, kad toks vidutinio darbo užmokesčio prieaugis viršys infliaciją, tai reiškia, kad ir žmonės turėtų pajusti šiokį tokį pagerėjimą asmeniniuose finansuose.
Dar vienas palankus vidaus rinkos veiksnys – tai vidaus investicijos, kurios per pirmąjį metų ketvirtį šoktelėjo daugiau kaip 40 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu per praėjusius metus. Nors, pasak SEB banko analitiko, investicijos buvo skaičiuojamos nuo žemos bazės, toks jų ūgtelėjimas vis tiek atrodo itin įspūdingai.
Kitas svarbus veiksnys – atsigaunantis namų ūkių vartojimas. „Pasibaigęs šildymo sezonas leidžia bent trumpam atsipūsti ir pagalvoti ne apie šildymo sąskaitas, o apie naujus pirkinius. Tai netruko pajusti daugelis mažmeninės prekybos verslu besiverčiančios įmonės. Kol kas prekybos suaktyvėjimas yra labai netolygus, tačiau svarbiausia, kad jis apskritai prasidėjo“, – pabrėžė G. Nausėda.
Beje, gerėjančios šalies ekonomikos prognozės darys teigiamą įtaką ir viešiesiems finansams – biudžeto deficitas greičiausiai bus mažesnis negu tikimasi šiuo metu. SEB bankas atitinkamai sumažino prognozuojamo šalies biudžeto deficito rodiklius: 2011 metų – nuo 5 proc. iki 4,5 proc. BVP, 2012 metų – nuo 4 proc. iki 3 proc. BVP. 2013 metais biudžeto deficitas sudarys 2,8 proc. BVP.
SEB vidutinės metinės infliacijos prognozės nekeitė. Banko analitikai tikisi, kad šiais metais jis sudarys 3,5 proc., ateinančiais metais – 4 proc., o 2013 metais – taip pat 4 proc.
