SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, jog neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimas būtų teisingas valdančiųjų žingsnis, tačiau mažas pajamas gaunančių gyventojų piniginės ženkliai nepastorės.
Šiuo metu numatyta NPD mažiausias pajamas turintiems namų ūkiams pakelti nuo 470 litų iki 570 litų. Tokiu atveju jie gautų papildomai 21 litą pajamų. Vis dėlto G. Nausėda pažymėjo, kad net ir toks nežymus pajamų padidėjimas leistų padidinti bendrą vartojimo mastą šalyje.
“Taip, galima klausti, ką reiškia šitas 21 litas vartojimo prasme? Tačiau turint omenyje, kad tokių žmonių yra nemažai, galima suskaičiuot šimtais tūkstančių, įtaka vartojimui tikrai būtų teigiama”, – sakė jis.
Tokiu atveju, anot ekonomisto, nereikėtų papildomų valstybės išlaidų, kuriomis būtų kompensuotas NPD padidinimas. Pakėlus NP, padidėjusios į rankas gaunamos pajamos leistų daugiau vartoti būtent toms gyventojų grupėms, kurios ilgai atidėliojo būtiniausių poreikių tenkinimą, todėl skirtų papildomus litus pirkiniams, o ne taupymui.
“NPD padidinimą galėtų kompensuoti automatinis vartojimo padidėjimas. Nedideles pajamas gaunantys gyventojai yra labiau linkę vartoti, o ne taupyti. Ir tai yra visiškai suprantama, kadangi jie dažnai turi neatidėliotinų įsipareigojimų ar skolų, įskaitant ir skolas greitųjų paskolų bendrovėms. Todėl galima teigti, jog tas papildomas 21 litas iš tikrųjų bus suvartotas”, – kalbėjo ekonomistas.
Jis sakė, kad NPD padidinimas yra geresnis būdas norint didinti perkamąją galią, negu minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas, kadangi jis yra vykdomas valstybės, o ne verslo subjektų sąskaita.
“MMA didinimas yra valstybės įsakymas privačiam darbdaviui, kad reikia pakelti minimalų atlyginimą darbuotojui. Savaime suprantama, kad kiekvienas darbdavys, siekiantis maksimizuoti pelną ir nematantis galimybių pakelti darbo užmokestį bei nenorintis atleisti darbuotojo, pradės ieškoti legalių ir nelegalių būdų, kaip šį reikalavimą apeiti”, – MMA pakėlimo grėsmę įžvelgė ekspertas.
G. Nausėda taip pat nepritarė Vyriausybės siūlymui 15 proc. tarifu apmokestinti skolos vertybinių popierių ir indėlių palūkanas, kurių suma viršija 10 tūkst. litų.
“Potencialios šių mokesčių įplaukos bus keliasdešimt kartų menkesnės, negu biudžeto pajamų netektis pakėlus NPD. Kita kompensuojamoji priemonė – akcizų tabakui ir alkoholiniams gėrimams padidinimas nuo 2014 m. – paskatins šių prekių kontrabandą ir net gali komplikuoti euro įvedimą, jeigu infliacija Lietuvoje pakils ir priartės prie atitinkamo Mastrichto kriterijaus”, – aiškino jis.
A. Nausėdos nuomone, vartojimą skatinantys mokesčių politikos sprendimai, tokie kaip NPD didinimas, bus ne mažesnis BVP augimą lemiantis veiksnys, nei bendra atsigaunanti euro zonos ekonomika.
