Premjerei Ingai Ruginienei teigiant, kad visuomenė negalėjo būti iš karto informuota apie nutekintus Registrų centro (RC) duomenis, prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja tokį sprendimą ir tikina, kad šiuo klausimu „negalima dangstytis po Generalinės prokuratūros reikalavimais“.
„Tikrai nepateisinama tai, kad visuomenės informavimas įvyko, galima sakyti, mėnesiu, dviem pavėlavus, aptikus pirmąsias problemas“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė G. Nausėda.
„Negalima slapstytis po jokiais Generalinės prokuratūros reikalavimais, kodėl nebuvo informuota anksčiau. Tai turėjo būti padaryta, kadangi nėra jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šitą informaciją, nes ši informacija būtų leidusi mūsų žmonėms priimti atitinkamus sprendimus ir sumažinti tą grėsmės lygį, kuris jiems kyla“, – akcentavo jis.
Be to, po trečiadienį vykusio VGT posėdžio, šalies vadovas sako negavęs atsakymo, kodėl jis nebuvo iš karto informuotas apie susidariusią situaciją.
„Aš iki galo negavau atsakymo, kodėl nebuvau informuotas realiu laiku ir kodėl nebuvo informuota visuomenė. Dar kartą kartoju, kad Generalinė prokuratūra nedraudžia teikti informacijos ir jeigu toks draudimas buvo, reikėtų parodyti, kur yra toks raštas, kuriame Generalinė prokuratūra draudžia skelbti informaciją apie tai, kas vyksta“, – sakė prezidentas.
„Šioje vietoje visi turime suprasti, kad tokiems dalykams Lietuvoje neturi būti vietos, nes, mano požiūriu, tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – pabrėžė jis.
G. Nausėda tikina, kad jo neįtikina Vyriausybės vadovės argumentai, neva iš pradžių nebuvo matomas situacijos masiškumas.
„Man mėgina aiškinti, kad iš pradžių buvo nustatyti tik atskiri incidentai ir nebuvo matoma šio proceso masiškumo. Tačiau kuomet į procesą įsijungė Generalinė prokuratūra – masiškumas buvo akivaizdus. Tai įvyko maždaug balandžio pabaigoje“, – sakė prezidentas.
„Net jei buvo vadovaujamasi principu, kad nėra masiškumo, nors, mano požiūriu, tai taip pat nėra pateisinama – čia ne argumentas, nustačius, kad tai yra pasikartojantys incidentai – tai turėjo būti padaryta nedelsiant“, – akcentavo jis.
Nemato poreikio premjerės pasitraukimui
Vis tik, šalies vadovas leidžia suprasti kol kas nematantis poreikio premjerės pasitraukimui iš pareigų.
„Visada jūs suplokštinate klausimus iki to, ar turi lėkti kažkieno galva. Gyvename tokioje geopolitinėje situacijoje, kokioje gyvename. Matome, kad Latvija tapo Rusijos atakų taikiniu iš dalies ir dėl to, kad šiuo metu yra tik bebaigianti formuoti Vyriausybę ir kurį laiką patyrė Vyriausybės krizę“, – dėstė G. Nausėda.
„Sukelti naują krizę Lietuvoje tikrai yra nesunku. Tačiau aš labiau pasitikiu pirmiausia žmonių pasiryžimu įveikti šią krizę konkrečiais veiksmais. Ne deklaracijomis, ne pasiteisinimais, o konkrečiais veiksmais. Jeigu tie veiksmai ves mus prie to, kad tokių krizių ateityje neturėsime – tai bus pakankamas pagrindas visiems tęsti darbus“, – akcentavo jis.
Žada „rimtą pokalbį“ su savo patarėju
Tiesa, premjerei teigiant, kad praėjusią savaitę vykusiame Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje apie situaciją buvo informuotas jame dalyvavęs prezidento patarėjas, šalies vadovas pripažįsta, kad pastarasis informacijos jam neperdavė.
„Mano patarėjas dalyvavo, savo tiesioginiam vadovui jis nepranešė. Tiesioginio vadovo tuo metu nebuvo“, – dėstė G. Nausėda.
„Bet čia kalbame ne apie praėjusį trečiadienį ar penktadienį. Taip, iš patarėjo aš realiu laiku informacijos negavau ir turėsiu rimtą pokalbį su pačiu patarėju. Tačiau problema yra ne šių dviejų dienų terminas, problema yra pusantro, dviejų mėnesių terminas. Apie tai kalbame. Todėl klausimas, į kurį negavau atsakymo: kodėl tiek Seimo pirmininkas, tiek prezidentas nebuvo informuoti tuomet, kuomet reikalu jau domėjosi Generalinė prokuratūra“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, prezidento patarėjas Tomas Beržinskas perdavė, jog šalies vadovas nebuvo iš anksto informuotas apie incidentą dėl nutekintų duomenų.
„Informuojame, jog prezidentas nebuvo informuotas apie susiklosčiusią situaciją dėl nutekintų gyventojų duomenų iš Registrų centro“, – Eltai perduotame atsakyme teigė T. Beržinskas.
Praėjusį penktadienį Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų.
Įtariama, jog galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako apie duomenų nutekėjimą sužinojęs praėjusį trečiadienį vykusiame Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdyje.
Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas pirmadienį teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš įmonės registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.
Jis teigė, kad apie situaciją iškart informuota ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) vadovybė, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
Pasirodžius informacijai apie galimą duomenų nutekinimą, premjerė Inga Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ragino RC vadovą Adrijų Jusą trauktis iš pareigų. Pirmadienį jis pranešė paliekantis pareigas.
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas skelbė, kad tikėtina, jog šią operaciją galėjo vykdyti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos, plačiau žinomos senuoju pavadinimu GRU, kibernetiniai padaliniai.
Internetinėje RC svetainėje gyventojai nuo pirmadienio vakaro jau gali pasitikrinti, ar jų asmens duomenys buvo nutekinti.
