Beatodairiškas minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimas nelemia vidutinio darbo užmokesčio didėjimo, tačiau gali sukelti skaudžių ekonominių pasekmių, teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.“Priešingų samprotavimų ydingumą galima iliustruoti pavyzdžiu virtualios ekonomikos, kurioje visi dirbantieji gauna MMA ir ji sutampa su vidutiniu darbo užmokesčiu. Padidinus MMA, čia pat išaugtų ir vidutinis darbo užmokestis, todėl kiltų pagunda kelti MMA be sustojimo ir didžiuliais tempais ir taip ad absurdum. Tokioje ekonomikoje visi darbuotojai greitai taptų milijonieriais, tačiau, deja, popieriniais, kadangi kiltų hiperinfliacija”, – išplatintame komentare cituojamas G. Nausėda.
Anot ekonomisto, realybėje MMA reikšmė, formuojantis vidutiniam darbo užmokesčiui, turi būti proporcinga ją gaunančiųjų lyginamajam svoriui bendrame darbuotojų skaičiuje, kuris tokio pobūdžio ekonomikoje kaip Lietuvos neviršija 1/5, o išsivysčiusiose valstybėse yra keletą ar net dešimt kartų mažesnis.
“MMA reikėtų didinti adekvačiai vidutiniam darbo užmokesčiui, siekiant išsaugoti racionalų MMA ir vidutinio bruto darbo užmokesčio santykį, kuris neturėtų būti didesnis kaip 50 procentų. Peržengus šį Rubikoną, išsiklaipo nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo apmokėjimo proporcijos, smunka jo motyvacinė reikšmė, o darbdaviai ieško būdų, kaip atstatyti teisybę, ir stengiasi atsilyginti už kvalifikuotą darbą nepiniginėmis gėrybėmis arba tiesiog pergrupuoja šešėlinio darbo užmokesčio srautus. Pastaruoju atveju valstybė nelaimi nieko”, – teigia G. Nausėda.
Pasak ekonomisto, Lietuvoje jau formaliai egzistuoja situacija, kad darbo užmokesčio plėtra pranoksta darbo našumo didėjimą, o darbo užmokesčio sąnaudos produkcijos vienetui auga. Anot G. Nausėdos, nominalusis darbo užmokestis per metus ūgtelėjo beveik 5 proc., tuo tarpu, trečiojo ketvirčio duomenimis, darbo našumas padidėjo kukliau – 1,4 proc. Visa tai vyko nedarbo lygiui sudarant 11,4 proc.
“Sunkoka Vakarų Europoje atrasti šalių, kuriose vienetinės darbo užmokesčio sąnaudos ima didėti esant tokiam aukštam nedarbo lygiui. Priežastis yra ta, kad, palyginti su išsivysčiusiomis regiono valstybėmis, mūsų šalyje darbo jėgos pasiūla ir paklausa kur kas menkiau atitinka viena kitą kvalifikaciniu ir šakiniu požiūriu. Būtų neteisinga šią aplinkybę aiškinti vien tik švietimo ir profesinio ugdymo trūkumais – lemiamos įtakos struktūrinio nedarbo reiškiniui turėjo ir masinė gyventojų emigracija, nusiaubusi ištisus regionus ir palikusi juos be darbingo amžiaus kvalifikuotos darbo jėgos”, – sako analitikas.
