Iki Europos futbolo čempionato – dar pusmetis, tačiau apie laukiančią fiestą kalbama vis daugiau. Kad „Euro 2012“ jau už kampo, patvirtino ir gruodžio pradžioje ištraukti čempionato burtai. Kas jau nuveikta Lenkijoje ir Ukrainoje, o ką dar reikia atlikti?
Pasirengimas 14-ajam Europos futbolo čempionatui buvo kaip niekada sudėtingas. Nuo pat to momento, kai 2007 m. balandį Europos čempionatas pirmą kartą buvo patikėtas posovietinėms šalims Lenkijai ir Ukrainai. Visi akylai stebėjo, kaip šios šalys tam rengiasi. Bene didžiausiu iššūkiu tapo ekonomikos krizė, pirmuosius rimtus ženklus parodžiusi 2008-aisiais. Iki pat krizės metų pabaigos buvo garsiai kalbama, kad čempionato organizavimas net gali būti atimtas iš Lietuvos kaimynių, tačiau UEFA su prezidentu Micheliu Platini priešakyje įtikino savo kolegas ir visą Europą, kad Lenkija ir Ukraina sugebės organizuoti sporto šventę.
„Mes vos nepraradome teisės rengti „Euro 2012“. Politinės, ekonominės problemos tapo tikru iššūkiu, pristabdžiusiu planuotus darbus. Iškilo reali grėsmė, kad neteksime organizavimo teisės, ir tik UEFA bei jos prezidento dėka mes vis dėlto būsime renginio šeimininkais“, – pareiškė Ukrainos futbolo federacijos prezidentas Grigorijus Surkis. Ne tik jam, bet ir Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui kelerius pastaruosius metus teko įnirtingai įrodinėti, kad pasirengimo planai bus įgyvendinti laiku.
Krizė ir korupcijos skandalas
Tik atlikusi pagrindinius darbus, 2010 m. balandį, Ukraina sulaukė palankaus UEFA įvertinimo. O juk dar 2009 m. M. Platini pateikė ultimatumą: arba Ukraina kimba į darbus ir vejasi pradelstus pasiruošimo grafikus, arba organizatorių teisės bus perleistos Vokietijai ir Vengrijai. „Tuo metu toks pareiškimas atrodė itin baisus. Negana to, kad mūsų šalis buvo talžoma ekonominių sunkumų, politinių rietenų, galėjome iš tiesų netekti vieno didžiausių sporto renginių Ukrainos sporto istorijoje“, – sunkiausius momentus prisiminė G. Surkis.
Problemų neišvengė ir Lenkija. Nors šios ekonomikos krizė pasigailėjo, eilinis korupcijos skandalas šalies futbolo federacijoje vos neatėmė iš jos Europos futbolo čempionato. Klausimą ėmėsi spręsti Lenkijos vyriausybė. Į tai itin karštai sureagavo netgi FIFA, kurios įsitikinimu, politikai negali kištis į vietos futbolo federacijų reikalus. Problema tapo itin aktuali, pats M. Platini pagrasino atimti „Euro 2012“ renginį, jeigu šalis neišspręs savo vidaus problemų. Galiausiai sprendimas buvo rastas, o futbolo federacija tęsė pasirengimo darbus.
Šių metų gruodžio 2 d. įvyko Senojo žemyno futbolo čempionato burtų traukimo ceremonija Kijeve. Tuo metu visi dar kartą įsitikino, kad 2012 m. čempionatas tikrai įvyks dviejose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Tai bus pirmas tokio masto sporto renginys šiame regione po 1980 m. olimpinių žaidynių Maskvoje. Neabejojama, kad Kijevas, Varšuva ir likę šeši miestai puikiai priims komandas, sirgalius ir visiems gerbėjams padovanos daug smagių akimirkų.
Kalbant apie finansus, UEFA tiki, kad renginio pajamos viršys 1,35 mlrd. eurų, iš jų net 60 proc. ketinama gauti iš televizijos transliacijų. Dalis jų atiteks pačiai Europos organizacijai, o kita dalis – čempionatą rengiančioms šalims. Pastarosios turėtų daug uždirbti ilgalaikėje perspektyvoje, nes toks renginys yra puiki reklama abiem šalims. Viso to kaina yra milžiniška, tik preliminariais skaičiavimais ir tik Ukrainoje būtinos investicijos jau viršijo 10 mlrd. eurų. Tokios nežmoniškos išlaidos lemtos prieš tai buvusios skurdžios sporto bei infrastruktūros bazės – daug ką teko statyti iš naujo.
Laukia atkaklios kovos
Grįžkime prie sporto reikalų. Rungtynės vyks aštuoniuose miestuose: Lenkijoje: Varšuvoje (56 tūkst. vietų stadione), Gdanske (42 tūkst.), Poznanėje (41 tūkst.), Vroclave (41 tūkst.); Ukrainoje: Kijeve (70 tūkst.), Donecke (52 tūkst.), Charkove (39 tūkst.) ir Lvove (33 tūkst.). Čempionatas prasidės birželio 8 d. rungtynėmis Varšuvoje tarp vietos rinktinės ir Graikijos, o baigsis liepos 1 d. Kijeve, kur bus žaidžiamas finalas.
Keturiolika ekipų, iš 51 kovojusių dėl patekimo į šį turnyrą, prisijungė prie dviejų šeimininkių. Tarp šešiolikos patekusių ekipų net dvylika dalyvavo prieš tai vykusiame turnyre 2008 m., Anglija ir Danija dalyvavo 2004 m., o Airija grįžta po 24 metų pertraukos, tuo tarpu šeimininkė Ukraina debiutuos Europos čempionatuose kaip nepriklausoma valstybė.
Gruodžio mėnesio pradžioje Europos futbolo sostine trumpam tapo Kijevas. Čia susirinko gausybė futbolo legendų, esami komandų treneriai, vadovai. Tikslas buvo vienas – sužinoti savo varžovus grupės varžybose. Zinedine’as Zidane’as, Marco van Bastenas, Peteris Schmeichelis ir kiti lėmė, kas su kuo žais. Iš tiesų burtų rezultatai itin įdomūs, nuožmias kovas žadantys dar grupių varžybose.
Reikėtų sutikti su tais, kurie B grupę jau pavadino mirtininkų. Čia net trys komandos, pasaulio reitinge esančios pirmajame dešimtuke. Vokietijos rinktinės treneris Joachimas Loewas netgi Danijos ekipą įvardija kaip itin pavojingą, nors joje ir nėra pasaulinio lygio žaidėjų. Vokietija ir Olandija – tai istorijos kupinos dvikovos. Olandai žaidė 2010 m. pasaulio čempionato, o vokiečiai – 2008 m. Europos pirmenybių finale, kuriuose jų žygį sustabdė tik ispanai.
Lygiai tiek pat – tris rinktines – iš stipriausiųjų dešimtuko randame ir C grupėje. Daug kas nuvertina Kroatiją, bet ji jau ne kartą įrodė, jog puikiai žaidžia, kai jos neslegia lyderių našta. Apie Italiją ir Ispaniją net kalbėti nereikia, tai dvi pastarosios pasaulio čempionės. Jų akistata prasidės šios grupės dvikovose. „Mūsų grupė labai stipri, bus be galo sunku patekti į kitą etapą, tačiau lengvų varžovų čia nesitikime, juk tai Europos čempionatas“, – realistiškai vertino Kroatijos rinktinės treneris Slavenas Biličius.
Ne lengviau bus vieniems iš šeimininkų – ukrainiečiams. Jų laukia Anglija, Prancūzija ir Švedija. Nors pastarosios ir ilgokai nieko nelaimi, yra futbolo valstybės. Legendiniam žaidėjui, o dabar treneriui Olegui Blochinui, lieka tikėtis, kad Ukrainai padės namų sienos. Daug lengvesnę grupę gavo lenkai, bent jau teoriškai. Tai tarsi slavų ir graikų susibūrimas, kuris žada brolžudiškas kovas.
Kas laimės? Toks klausimas iškyla prieš kiekvieną čempionatą. Atsakymą tikrai sužinosime liepos 1 d. Kijeve. Kaip visada tokiuose čempionatuose atsiras ir juodųjų arkliukų, ir į purvą puolusių favoritų. Kad ir kas bus nugalėtojai, juos sveikinsime, kaip sveikiname ir jau laimėjusias šalis – tai Lenkija ir Ukraina. Jos jau pasiekė labai daug – jos bus didžiosios futbolo šventės šeimininkės: „Gratulacje“, „BiTaю“.
