Panevėžietis Almantas Laužadis, pirmojo Lietuvoje internetinio puslapio apie futbolą kūrėjas, neslėpė: kartais dėmesio futbolui būna daugiau nei žmonai. Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje Almantas pagainiodavo kamuolį, bet, užuot daręs futbolininko karjerą, pasinėrė į statistikos apie šią sporto šaką kaupimą. Jei nebuvo lemta tapti geru futbolininku, galbūt ateityje sūnus įgyvendins šią svajonę, juokavo A.Laužadis. Lietuvoje ne itin mėgstamos sporto šakos fanas neslėpė dėmesį dalijąs ne tik jai ir žmonai, bet ir dar kelioms savo gyvenimo aistroms – rusiškoms komedijoms, animaciniams filmukams bei netradiciniam kortų žaidimui – bridžui.
Aistra nuo vaikystės
“Visą laiką mėgau futbolą. Galėčiau toną sąsiuvinių su įrašais apie rungtynes ištraukti”, – prisipažino A.Laužadis. Krūvą popierių 1998-aisiais futbolo aistruolis pakeitė modernesniu variantu – įkūrė internetinį puslapį. Vyras neslėpė: svetainėje nėra nuotraukų, todėl ne vienam ji gali pasirodyti neįdomi. Tačiau A.Laužadžio sukurtame puslapyje – gausybė susistemintos informacijos, kurią surasti knygose būtų ypač sunku arba net neįmanoma. Vyriškis svarsto, kad tokia aistra veikiausiai užsikrėtęs nuo tėčio. “Kai buvau 9-erių, vyko pasaulio futbolo čempionatas Vokietijoje. Tėtis braižė lenteles ir jas pildė. Man tai įstrigo ir per kitą čempionatą pildžiau jau ir aš. Kilo noras sužinoti daugiau apie kitus čempionatus, pradėjau prenumeruoti laikraščius apie sportą, sekmadieniais anksti rytą bėgdavau į turgaus kioską, nes tik ten atveždavo lenkų “Sportoviewiec”, – pasakojo A.Laužadis.
Almanto sukurtą puslapį per dieną vidutiniškai aplanko apie 20 futbolo aistruolių, per keletą pastarųjų metų jame informacijos ieškojo jau 70 tūkst. lankytojų. Daugiausia, pasak puslapio autoriaus, jo surinktais duomenimis naudojasi užsieniečiai. “Kadangi man pačiam tai patinka, manau, kad ir kitiems turėtų būti įdomu”, – viliasi A.Laužadis.
Didžiąją savo laisvalaikio dalį futbolui skiriantis Almantas 1998-aisiais sukūrė ir “Ekrano” futbolo komandos internetinį puslapį. “Lietuvoje tai buvo pirmasis futbolo komandos puslapis, nors 2001-aisiais jį susikūrusi “Vėtra” šaukė esanti pirmoji. Bet kas iš to – “Vėtros” numirė, o “Ekrano” veikia iki šiol”, – džiaugėsi “Ekrano” aistruolis.
Rungtynės – pusė paros
Nors A.Laužadis iki skausmo išstudijavęs komandų rezultatyvumą, žaidėjų įvarčių taiklumą, vis dėlto vyras prisipažįsta niekada nesiryžtantis lažintis dėl rungtynių baigties. “Brolis dirba lažybų punkte, tačiau nepataria statyti. Lažybos – tas pats, kaip laimėti milijoną: čia reikia sėkmės, kitaip iš ko tie punktai išsilaikytų”, – šioje srityje nebuvo azartiškas Almantas. Futbolo aistruolis prisipažino vienintelį kartą bandęs tokiu būdu užsidirbti. 2004-aisiais Europos čempionate susitinkant vokiečių ir čekų komandoms futbolo žinovas drąsiai statė už vokiečius. “Jiems būtinai reikėjo pergalės, o čekams ji jau nieko nebereiškė. Ir ką gi – lažybų punkte sėkmingai palikau 20 Lt”, – juokavo dėl netikėtos rungtynių baigties A.Laužadis. Tačiau Almantas pripažino niekada nesilažintų prieš anglus. “Yra savos simpatijos – anglų futbolas iš tiesų imponuoja. Ir tai visai suprantama – juk anglai futbolą ir sumanė”, – žavėjosi aistruolis. A.Laužadis juokavo, kad pagrindinis jo darbas – po rungtynių suskaičiuoti, kas, kiek, kelintą kartą žaidė ir pan. Kažkada studijų laikais pats gainiodavęs aikštelėje kamuolį Almantas iki šiol pamena net 12 val. užsitęsusias rungtynes su latvių studentais. Tuomet komandos pasiekė krepšininkams būdingą rezultatą: 126:146. Pasak Almanto, pusė paros žaisti futbolo aistruoliai ryžosi tik dėl to, jog taip buvo… įdomiau.
Lietuva, Almanto nuomone, futbolo srityje pakankamai atsilikusi: informacijos apie šią sporto šaką sukaupta iš tiesų mažai. “Manyčiau, nėra kitos tokios šalies. Futbolo federacija tikriausiai dirba ne taip, kaip turėtų. Kol kas Lietuvoje futbolo populiarinimas tėra tik skambūs žodžiai ir akcijos”, – pažymėjo A.Laužadis. Futbolo aistruolis teigė nemanantis, jog kada nors ši sporto šaka pakeistų lietuvių religija tapusį krepšinį. “To ir nereikia. Norvegija – slidinėjimo šalis, o futbolas vis tiek daug labiau pažengęs į priekį nei pas mus”, – palygino Almantas.
Nesėkmė dėl marškinėlių
A.Laužadis neslėpė turįs dar vieną su futbolu susijusį pomėgį: vyriškis iš dėvėtų drabužių parduotuvių perka garsių futbolo klubų marškinėlius. Kiek jau jų turi, Almantas ir pats teigė net nebeskaičiuojantis. “Vasarą kasdien kaip moteris drabužius keičiu”, – juokavo A.Laužadis. Tokios kolekcijos pradžia – žmonos sesers iš Anglijos parvežti originalūs “Tottenham Hotspurs” marškinėliai. “Labiausia ir norėtųsi į rungtynes tame stadione patekti. Labai trokštu nuvykti į futbolo rungtynes Anglijoje – žiūrovai ten moka ir supranta, kas yra futbolas, ne taip, kaip Panevėžyje susirenka girtų gauja”, – apie tautiečius nebuvo geros nuomonės panevėžietis. A.Laužadis prasitarė, kad marškinėliai neša laimę ne tik jam, bet ir jo mėgstamai komandai. “Žinote, kodėl “Ekranas” prieš FBK “Kauną” pralaimėjo? O todėl, kad neradau, kur buvau nukišęs “Ekrano” marškinėlius ir kitus turėjau užsivilkti”, – juokavo Almantas, prisiminęs skandalingąsias panevėžiečiams gana skausmingas varžybas.
A.Laužadis neslėpė: svarbiausius gyvenimo įvykius derinantis su futbolo rungtynėmis. Net 2002-aisiais su būsimąja žmona nunešę pareiškimus santuokai vedybų datą atidžiai rinkosi, kad nesutaptų su čempionato rungtynėmis. Tačiau, kaip juokavo Almantas, “užsirovė” ant Lietuvos ir Vokietijos varžybų. Per vestuves jaunikiui teko skambinti bendradarbiams, kad sužinotų rezultatą.
Melomanas renkasi bridžą
Ne mažiau nei futbolas A.Laužadį žavi bridžas. Vienintelė problema, pasak vyriškio, jog Panevėžyje nėra daug šio pakankamai sudėtingo kortų žaidimo aistruolių. Galbūt viena iš to priežasčių – norint perprasti bridžą reikia pakankamai laiko. “Be trijų valandų nėra net ko pradėti žaisti, o per rungtynes turnyras užsitęsia visą dieną”, – pasakojo Almantas. Iki šiol į Lietuvoje vykstančius bridžo čempionatus daugiausia susirenka vilniečių ir kauniečių – šiuose didmiesčiuose aktyviai veikia bridžo klubai. Vyriškis apgailestavo šio sudėtingo žaidimo, kuriame reikia ne tik kortas pažinti, bet ir mokėti susišnekėti atitinkamais terminais, negalįs išmokyti žmonos – tam reikia dar poros žaidėjų.
Almanto namuose – ne tik gausybė informacijos apie futbolą, bet ir didžiulės muzikos įrašų, filmų kolekcijos. Įrašų rinkimas – dar vienas panevėžiečio pomėgis. Pasak vyriškio, susidomėjimo muzika, kaip ir sportu, pradžia – dar vaikystėje. “Keisdavomės, skolindavomės plokšteles – originali tuo metu kainavo apie pusę inžinieriaus atlyginimo”, – prisiminė A.Laužadis. Jo lentynose sukaupta jau apie 2000 bliuzo, džiazo, senojo roko, metalo kompaktinių plokštelių. Apie šiuolaikinę estradą kolekcininkas atsiliepia pakankamai kritiškai. “Muzikos krizė. Ir ne tik Lietuvoje. Anksčiau grupė išleisdavo 10 plokštelių ir visos dainos jose buvo klausomos, lygiavertės. Dabar pasirodo 1-2 kompaktinės plokštelės, o juose – tik viena ar, geriausiu atveju, pora tampa topais”, – įsitikinęs kolekcininkas. Vyriškį stebina ir tai, jog net pasaulinės grupės, užuot kūrusios originalią muziką, populiarumo siekia pergrodamos senus šlagerius. Nors Almanto aistra – seni geri “gabalai”, tačiau vyriškis neslėpė mielai pasiklausantis ir “Mango”, “Delfinų”, M.Mikutavičiaus. “Ne vienas mane pašiepia: kaip tau, sako, rokeriui, patinka mergaičių muzika?” – šypsojosi melomanas.
Futbolo ir muzikos aistruolis prisipažino laisvalaikį paįvairinantis ir dar viena, jam labai svarbia aistra – rusiškomis komedijomis ir animaciniais filmukais. “Kiek įmanoma daugiau stengiuosi jų gauti. Subtilaus rusiško humoro nepalyginsi su amerikiečių, kur iškiša liežuvį ir visi tuo patenkinti. Kaip ir filmukai vaikams: rusų tokie nuoširdūs, keliantys gailestį, o amerikiečiai tik kažkokias šaudančias būtybes vaikams stengiasi parodyti”, – palygino A.Laužadis. Tačiau kol kas Almantas nesiryžta animacinių filmų iš savo kolekcijos parodyti 1,5 metukų sūneliui Erikui. Vyriškio manymu, vaikutis tam dar per mažas, be to, kai kurie ašarą spaudžiantys rusų filmukai vaikams tiesiog kelia depresiją.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
