Jau du dešimtmečius meno energiją pačiame miesto centre skleidžiančios Fotografijos galerijos įkūrėjai ir ilgametei vadovei, garsiai šalies fotomenininkei Marijai Šileikaitei-Čičirkienei – artimiausių kolegų spjūvis į veidą.
Į Fotografijos galeriją miesto fotomenininkus burdavusi M. Čičirkienė negalėjo tikėtis, kad vieną dieną tie patys menininkai surašys peticiją ir kategoriškai pareikalaus trauktis iš posto. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Prašymo neišgirdo
Devyni Panevėžio fotomenininkai, į jos vietą suradę savo kandidatą, sugebėjo M. Čičirkienę iš pareigų Savivaldybei pavaldžioje kultūros įstaigoje išversti vos per vieną dieną.
Merui peticiją, kad jau atėjo laikas keisti fotografijos meno kuratorę, surašiusių kolegų M. Čičirkienei nepavyko išprašyti leisti padirbti dar porą mėnesių, kad prie pensijos prisidurtų kelis eurus.
Pirmą dieną po atostogų į darbą sugrįžusi M. Čičirkienė, radusi sutaisytą kompiuterį, lyg tyčia pajuokavo, kad greitai juo dirbs kas nors kitas. O jau po valandėlės į Fotografijos galeriją užsukę fotomenininkai Valentinas Pečininas, Stanislovas Bagnodavičius ir dailininkas Sigitas Laurinavičius kolegę paliko be amo.
„Pamaniau, kad užsuko parodos pažiūrėti. Žinojau, kad S. Laurinavičius dairosi darbo, dar paklausiau, gal jau kokį nusižiūrėjo“, – tragikomiška situacija įstrigo M. Čičirkienei.
Ir tik šiam linktelėjus, fotomenininkei smigtelėjo į širdį, kad ta nusižiūrėtoji, matyt, jos užimama.
Trijulė įteikė peticiją merui. Ją pasirašiusieji devyni iš penkiolikos panevėžiečių, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių, aiškino, kad Panevėžio fotografijos padangėje reikalingi pokyčiai ir vietoj M. Čičirkienės Dailės galerijos parodų kuratoriumi siūlo paskirti dailininką S. Laurinavičių.
M. Čičirkienė tikina puikiai suprantanti, kad kiekvienam ateina laikas užleisti vietą jaunesniems. Tam ji ir pati jau buvo nusiteikusi, tik planavo padirbėti iki lapkričio 1-osios. Tada jai prie darbo stažo būtų pridėti dar vieneri metai ir pensija padidėtų keliais eurais.
„Prašiau kolegų leisti padirbti dar porą mėnesių. Bet atėjusieji kategoriškai užprotestavo. Ir net ne bičiuliškai, o pakeltu tonu“, – „Sekundei“ teigė M. Čičirkienė.
Išvaryta iš namų
Peticijos autoriai motyvavo, kad jau ne ji, o S. Laurinavičius rugsėjį turi važiuoti į Nidoje vyksiantį fotomenininkų plenerą, ten prisistatyti bendruomenei, užmegzti ryšius. Iš pareigų verčiama M. Čičirkienė sako siūliusi kompromisą: važiuoti abiem. Dar bandė siūlytis pristatyti įpėdinį plenero dalyviams. Tačiau tokios jos paslaugos fotomenininkams pasirodė nereikalingos.
Fotografijos galeriją sukūrusi ir daugiau kaip dvi dešimtis metų jos siela buvusi M. Čičirkienė sako užvėrusi jos duris ne tik nebenorėsianti į fotomenininkų meką nė kojos įkelti, bet ir svarstanti stabdyti savo kūrybinę veiklą.
„Aiškinau, kad man tik dviejų mėnesių tetrūksta iki šiek tiek didesnės pensijos, bet V. Pečininas nukirto, kad ir jis kadaise iš policijos išėjo“, – pasakojo fotomenininkė.
Tos pačios dienos popietę M. Čičirkienė sulaukė tiesioginės savo viršininkės, Dailės galerijos direktorės Jolantos Lebednykienės kvietimo užeiti. Fotomenininkės jau laukė parengti popieriai, jai beliko pasirašyti, kad iš darbo išeinanti šalių susitarimu. Tik namuose atsigavusi po šoko ji susizgribo per greitai suraičiusi parašą.
„Nejaugi sunku buvo dar leisti padirbti tik porą mėnesių? Man labai sunku. Jaučiuosi tarsi išvaryta iš gimtųjų namų be teisės sugrįžti. Nebenorėsiu čia ateiti. Nežinau ir kokia mano, kaip fotomenininkės, bus tolesnė veikla. Gal kurį laiką sustosiu“, – su ašaromis kalbėjo M. Čičirkienė.
Menininkę skaudina, kad kolegos, užuot atėję pasikalbėti, jog laikas užleisti vietą, veikė slapta.
„Suprantu, aš – jau metuose, o S. Laurinavičius neturi darbo. Aš neprieštarauju. Bet mane įskaudino, kad nė vienu žodžiu nebuvo man užsiminta, o ateina su peticijomis merui tarsi nežinau kokia pabaisa būčiau“, – akibrokštas stulbina parodų kuratorę.
Jaučiasi šmeižiama
M. Čičirkienei keisti kolegų kaltinimai, esą per mažai Panevėžyje organizuojama fotografijos renginių, parodų atidarymai neįdomūs, o ir pačios parodos abejotino meninio lygio. Ji skaičiuoja per metus surengdavusi vidutiniškai po aštuoniolika lietuvių ir užsienio fotomenininkų parodų, dar pernai išleidusi šiandieninės Aukštaitijos fotografijos tendencijas pristatantį albumą, rengusi bienales.
„Kaip galima kaltinti, kad nedirbau? Ir kiek daug yra už tuos darbus padėkodavusiųjų“, – įskaudinta menininkė.
Tiesa, Panevėžyje vykusioje tarptautinėje fotografijos bienalėje jos vardas nebefigūravo. M. Čičirkienė pripažįsta taip ir nesupratusi, kodėl ji, atsakinga už fotografijos meno sklaidą mieste ir jau rengusi bienalės projektą, nuo jo buvo nušalinta, o organizatorės funkcijas perėmusi tiesioginė jos viršininkė, Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė. M. Čičirkienė buvo išbraukta net iš bienalės dalyvių sąrašo.
„Net parodoje sėdėjau tik kaip žiūrovė“, – pamena fotomenininkė.
Savas amžius – tabu
Nors fotomenininkai peticiją sukurpė merui, M. Čičirkienę atleisti iš darbo – ne jo, o Dailės galerijos direktorės J. Lebednykienės kompetencija.
Peticiją merui nunešęs S. Bagdonavičius mano, kad kolegos padėjo pastaruoju metu išsikvėpusiai M. Čičirkienei. Pasak fotomenininko, Fotografijos galerijos veikla apmirusi, o kai kurios parodos tinkamesnės ne fotografijos meną pristatančiai įstaigai, o bibliotekėlei.
Šioji teigia suprantanti peticijos autorių nepasitenkinimą. Pati sako prieš porą metų parodų kuratorę įspėjusi, kad į jos pareigas įeina ne tik parodų organizavimas, bet ir projektų rašymas, jų įgyvendinimas.
„Ji raštu pasižadėjo, kad turi jėgų ir noro dirbti naujoviškai. Tas buvo bandoma, bet jei fotomenininkai parašė peticiją, matyt, tai nelabai pavyko. Šių laikų reikalavimai kuratoriui auga. Būti puikiu fotomenininku yra viena, o vadovauti tai veiklai – kita“, – „Sekundei“ tvirtino J. Lebednykienė.
Jai nekeista, kad M. Čičirkiene fotomenininkai panoro atsikratyti tuoj pat. Anot J. Lebednykienės, parodų kuratoriui ruduo – atsakingas laikas, kai rengiamos kitų metų veiklos gairės.
„O kaip naujasis kuratorius parengs kitų metų programą, jei pradės dirbti nuo lapkričio?“ – direktorė nematė galimybės dar porą mėnesių leisti kitų metų perspektyvinį planą rengti abiem – didelę patirtį turinčiai M. Čičirkienei ir šios srities naujokui S. Laurinavičiui.
Anot Dailės galerijos vadovės, M. Čičirkienė jau septynerius metus pensinio amžiaus. Tačiau ir pati J. Lebednykienė, Dailės galerijai vadovaujanti dar nuo 1990-ųjų, pensijos sulaukė maždaug prieš porą metų.
J. Lebednykienei klausimas apie jos amžių nebuvo malonus.
„Kodėl manęs klausiate? Klausimas apie mano amžių ne laiku. Tai ne paslaptis, bet šiuo atveju kalbame ne apie mane, o apie parodų kuratorę“, – pareiškė direktorė.
Jaučiasi pasielgę kultūringai
Vienas iš peticijos iniciatorių V. Pečininas tvirtina, kad pastabų parodų kuratorei fotomenininkai yra ne kartą išsakę. Kolegę jis kaltina dirbant pasenusiais metodais.
„Labai vertinu jos triūsą, bet visiems ateina laikas, kai nebepataikoma į ritmą. Panevėžyje fotomenininkai stiprūs, bet metodai liko tarybiniai, elementarūs. Reikia ieškoti inovacijų, projektų, pristatymo autorių, rengti forumus, simbiozę su kitais menais, ieškoti priėjimo prie jaunimo. O šito nėra“, – kritikos pažėrė V. Pečininas.
Anot jo, kolegės prašymas leisti padirbėti iki lapkričio tėra „laiko tempimas“. Esą jos atsistatydinimo laukiama jau keletą metų. V. Pečininą piktina ir M. Čičirkienės viltis už ilgametį darbą sulaukti išeitinės kompensacijos.
„Man buvo 39-eri, kai išėjau iš policijos be jokių kompensacijų, nes neskanu kažko dar reikalauti iš valstybės. Parašo žmonės peticiją, ir dar reikalauti kompensacijos? Už ką?“ – Panevėžio fotografams M. Čičirkienės atiduotas jėgas įvertino kolega.
Vieną iš peticijos autorių V. Pečininą piktina pensinio amžiaus M. Čičirkienės prašymas leisti padirbėti iki lapkričio.
Naujuoju vedliu išsirinkę dailininką Panevėžio fotomenininkai esą tikisi nešališkumo. Pasak V. Pečinino, fotomenininkas parodų kuratorius visada siektų sau naudos.
„S. Laurinavičius yra Dailininkų sąjungos narys, pats kuriantis kitoje srityje, pedagogas, nešališkas. Jam nereikės prakišinėti savo fotografijų“, – kandidatą į kuratorius gyrė V. Pečininas.
Jis stebisi, kodėl fotomenininkų peticija ir M. Čičirkienės atleidimas sudomino žiniasklaidą. Esą neįvyko nieko skandalingo.
„Mes viską padarėme kultūringai. Aš nemoku už akių. Raštą visi sąžiningai pasirašė, nueita pas Mariją, ji apkabinta, išsakyti palaikymo žodžiai. Ir prašymas – būk žmogus, išeik. Elgiamasi sąžiningai pagal etikos standartus. Aš pats ją apkabinau, padėkojau už darbą, pasakiau, kad ji šaunuolė, ir pažadėjau, kad padarysime gražų išleidimą, gal net jai skirtą kūrybinį vakarą. Tai kur čia skandalas?“ – nesupranta V. Pečininas.
Peticiją merui nunešęs S. Bagdonavičius mano, kad kolegos tik padėjo pastaruoju metu išsikvėpusiai M. Čičirkienei. Pasak fotomenininko, Fotografijos galerijos veikla apmirusi, o kai kurios parodos tinkamesnės ne fotografijos meną pristatančiai įstaigai, o bibliotekėlei.
„Ne bet koks pakrapštymas tinkamas eksponuoti Fotografijos galerijoje“, – įvertino S. Bagdonavičius.
Pasirašiusieji suglumę
Peticiją pasirašę fotomenininkai pripažino taip išsakę palaikymą Panevėžyje būtiniems pokyčiams, tačiau nesitikėję, kad M. Čičirkienė bus išstumiama iš darbo neįsiklausant į jos prašymą palaukti tik porą mėnesių.
„Man paskambino ir aš sutikau pasirašyti. Panevėžiui reikia permainų, naujų vėjų, jauno žmogaus, kad mokėtų dirbti kompiuteriu, mokėtų kalbų, komunikuoti su pasauliu. Bet tegul Marija dar padirba tuos du mėnesius. Nieko nebūtų atsitikę, jei S. Laurinavičius būtų atėjęs nuo lapkričio“, – nustebęs žymus fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius.
Tos pačios nuomonės ir kitas peticijos autorius panevėžietis Evaldas Ivanauskas.
Peticiją pasirašęs fotomenininkas A. Aleksandravičius prisipažino nesitikėjęs, kad M. Čičirkienė bus išstumta iš darbo, nors prašė palaukti porą mėnesių.
„Pokyčiai reikalingi ir man labai patinka S. Laurinavičiaus kandidatūra. Į atleidimo datą aš net neatkreipiau dėmesio“, – suglumęs fotomenininkas.
Lietuvos fotomenininkų sąjunga motyvuoja negalinti reguliuoti savo narių darbo santykių, tačiau jos vadovai apie M. Čičirkienę sako galintys tik geruoju atsiliepti.
„Marija įkūrė Panevėžyje Fotografijos galeriją, iki šiol tebėra jos kelrodis. Ir Panevėžio galerija plačiai išgarsinta, ji turi didelę šlovę. Esu ten buvusi ne viename parodos atidaryme ir jie visi buvo tikrai šaunūs“, – sako Fotomenininkų sąjungos generalinė sekretorė Vilma Samulionytė.
M. Čičirkienę pakeisiantis Panevėžio fotomenininkų pasiūlytas S. Laurinavičius Šiaulių universitete baigęs Dailės fakultetą. Jis pripažįsta geriau jaustųsi, jei nesulauktų žiniasklaidos klausimų, kokios nuotaikos ateinantis dirbti tokiomis aplinkybėmis.
„Per prievartą niekur nesiveržiau ir niekam kiaulystės negalvojau daryti. Priimdamas fotomenininkų siūlymą įsivaizdavau, kuo galėsiu būti naudingas. Stengsiuosi dirbti fotomenininkų naudai, tarp jų yra ir M. Čičirkienė“, – sako S. Laurinavičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
