Tarptautiniame fotografijos centre Niujorke atidaryta ilgai laukta vieno žymiausių Amerikos kriminalų fotografo Weegee paroda „Žmogžudystės – mano verslas“.
Po pseudonimu Weegee slėpęsis fotografas Arthuras Felligas, Austrijoje gimęs žydų emigrantų sūnus, užaugo viename vargingiausių Niujorko rajonų – Žemutiniame Ist Saide. Pavojingumu garsėjusio rajono užkaboriuose A. Felligui gimė nenumaldomas noras fotografuoti, o savo darbais jis susiruošė parodyti tamsiąją miesto pusę – nusikaltimus, nelaimingus atsitikimus, mirtis.
(Tarptautinio fotografijos centro nuotr.)Fotografo tikslas – atskleisti žmonių susidomėjimą nusikaltimais ir nelaimėmis.
Savo nuotraukomis Weegee sudrebino žiniasklaidą. Dirbdamas nespalvotos fotografijos laikais jis pelnė vieno inovatyviausių Amerikos fotografų vardą ir padėjo pagrindus tam, ką dabar vadiname geltonąją spauda. Jo šokiruojančios nuotraukos bei reportažai buvo spausdinami didžiuosiuose dienraščiuose, o publikacijos viename įtakingiausių žurnalų „Life“ pelnė ne vieną apdovanojimą ir vietinės žvaigždės statusą.
Ši paroda, organizuota Briano Walliso, žvelgia į kertinį Weegee karjeros laikotarpį – jo pirmąjį profesionalios fotografijos dešimtmetį, 1935 – 1946 metus. Tuo laikotarpiu fotografas gyveno studijoje prie vienos Niujorko policijos būstinių ir leido laiką sekdamas pareigūnus bei dokumentuodamas jų veiklą. Taip A. Felligas sugebėjo gauti ką tik įvykusių nelaimių nuotraukas ir išgarsėjo kaip visuomet būnantis laiku ir vietoje. Visą dešimtmetį darbas naktimis buvo jo skiriamasis bruožas, tad didžioji dalis šio laikotarpio darbų atspindi realias naktinio miesto gyvenimo, nusikaltimų, nelaimių ir mirties scenas.
Tačiau juodoji Weegee fotografijų pusė nėra viskas, ką siekiama atskleisti šia ekspozicija. Priešingai, parodos kuratorius B. Wallisas teigia, jog ja norėta parodyti fotografo genialumą, nepaprastą įžvalgą, sugebėjimą atspindėti nelaimių sukeltus jausmus – žmones, persisvėrusius per balkonus, besibūriuojančius aplink įvykio vietą ar atsargiai žvelgiančius per tarpelį užuolaidose. A. Felligas norėjo įrodyti, kad žmonių smalsumas nežino ribų, ir nors žiaurios scenos viešai nerodomos, tai yra būtent tai, ką žmonės nori matyti laikraščiuose.
Karjerai įsivažiavus, A. Felligui buvo pasiūlytas darbas radikaliame dienraštyje „PM“, kur gavęs visišką laisvę fotografas neapsiribojo vien kruvinomis istorijomis. Puikiai pažinodamas Niujorką A. Felligas dokumentavo jame verdantį žemesniosios socialinės klasės gyvenimą: imigrantų iš Europos bei Pietų Amerikos įsikurdinimą bendrabučiuose, Didžiosios Depresijos pasekmes, gangsterių kovas ir žmonių gyvenimą karo metais. Šiais darbais jis užsitikrino visuotinį pripažinimą ir buvo įtrauktas į elitinių fotografų gretas.
Demonstruojami darbai patvirtina, jog Weegee negrįžtamai pakeitė žiniasklaidos fotografiją, atnešęs naują, dažnai šokiruojančią dinamiką į spaudą. Šiandien šiurkštumas, brutalumas bei su juo sumišęs žmogiškumas – patraukli prekė, tad nesunku suprasti, kokią įtaką dabar spausdinamoms nuotraukoms padarė meistriškai įamžinti tamsiosios Niujorko pusės atspindžiai.







