A.Kubiliaus skubėjimą reformuoti FNTT ėmė stabdyti ir Prezidentūra, ir Liberalų sąjūdis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) reformą konservatoriai mato kaip progą „atstatyti teisingumą“ atleistųjų tarnybos vadovų atžvilgiu. Tačiau ją skubinti mėginančius valdančiuosius stabdo Prezidentūra, raginanti reformą įgyvendinti po metų, kai konservatoriai jau greičiausiai nebebus vadžioje.
Nors vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis trečiadienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą, jis teigia, kad dar spės į pareigas paskirti FNTT vadovo konkursą laimėjusį Kęstutį Jucevičių – dabartinį tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininką.
Premjerui įteiktame pareiškime, kuris turės būti persiųstas prezidentei, R. Palaitis teigia atsistatydinantis nuo kovo 26 d., tai yra, ateinančio antradienio.
Tuo metu konservatoriams kirba plačiai išreklamuotas „teisingumo atstatymo“ atleistųjų FNTT vadovų atžvilgiu klausimas. Šios frazės turinys iki šiol neabejotinai reiškė „gerai dirbančių“ Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado grąžinimą į FNTT vadovų pareigas.
Jei tarnyba būtų reformuota be vadovo, priklausomai nuo naujo institucijos statuso, reikėtų arba skelbti konkursą, arba vadovą paskirti. Nors R. Palaitis tokios galimybės palikti nežada, konservatoriai dar griebiasi už šiaudų.
Seimo Antikorupcijos komisija, kurią sudaro daugiausiai konservatoriai, apskundė K. Jucevičių Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) – dėl to, kad šis pasirašė STT išsiųstą pažymą, kurioje vertinamas jis pats. Nors VTEK dar nepriėmė sprendimo, ar apskritai nagrinės skundą, premjeras paprašė R. Palaičio atidėti K. Jucevičiaus paskyrimą, „kad per tą laiką VTEK galėtų atsakyti į visus klausimus“.
Greita FNTT reforma, kurios siekia konservatoriai, reikštų, kad kur beatsidurtų tarnyba – ar Finansų ministerijos, ar Vyriausybės žinioje – ten šeimininkautų būtent jie. O reformos įstatyme surašytos sąlygos galbūt suteiktų pagrindą darbuotojus teisėtai atleisti ir jų visų į pertvarkytą instituciją nepriimti. Tačiau reformą įvykdžius po metų, kaip siūlo Prezidentūra, Vyriausybė jau bus, ko gero, kitose rankose.
Ar gilins konfliktą su Prezidentūra?
Prezidentūra aiškina, kad nereikia skubėti reorganizuoti FNTT. Apie tai antradienį kalbėjęs prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė netgi nurodė terminą – maždaug metus. Neskubėti siūlė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, prabilęs apie išsamų reformos išdiskutavimą Seime.
M. Lingė antradienį taip pat neatsitiktinai pakartojo ir reformos kryptį, prezidentės nurodytą dar prieš dvejus metus – atiduoti FNTT Finansų ministerijai.
Tačiau Andrius Kubilius žodžių mūšių su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) įkarštyje pareiškė, kad FNTT yra pernelyg svarbi, jog atsakomybė už ją būtų paliekama vienam ministrui.
Iš šių žodžių gimė pirmadienį Vyriausybės pasitarime pristatytas FNTT įstatymo pakeitimo variantas. Jame siūloma tarnybą paversti ministrų kabinetui atskaitinga institucija. Jos vadovą premjero teikimu skirtų Vyriausybė o konkursas į vadovo pareigas nebūtų skelbiamas.
Be to, A. Kubilius ne kartą minėjo greitą FNTT pertvarką, o liberalcentristams pateiktame ultimatume net buvo pateiktas reformos įstatymo priėmimo terminas Seime – iki balandžio 15 dienos (skaičiuojant nuo ultimatumo pateikimo dienos – per mėnesį).
Konservatorių nesutarimai su prezidente D. Grybauskaite dėl FNTT prasidėjo dar 2010 metais. Tuomet prezidentė pasisakė už FNTT perdavimą Finansų ministerijai. Į tą pačią dūdą pūtė dvi premjero sudarytos darbo grupės. Tačiau kai Vidaus reikalų ministerijos skelbtą konkursą į FNTT vadovo vietą laimėjo Vitalijus Gailius, reformos planai nugulė taip ir nevirtę įstatymo projektu. Konservatoriai, gavę sau tinkamą žmogų, pasak frakcijos Seime seniūno Jurgio Razmos, „matyt, nenorėjo erzinti“ liberalcentristų.
Šiuo metu Vyriausybėje tebėra du reformos projektai. Vienas – perduoti FNTT Finansų ministerijai. Kitas – Vyriausybei. Trečiadienį vykstančio Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje su jais susijusio klausimo nėra. Anksčiau teigta, kad dėl projektų tinkamumo Vyriausybė apsispręs kitą savaitę.
Bent iki tol konservatoriai ir Prezidentūra turės laiko išsiaiškinti, ar tikrai norima skubėti ir ar tikrai FNTT priežiūra yra per didelė atsakomybė vienam ministrui.
Kodėl svarbi FNTT?
FNTT gali atlikti operatyvinius veiksmus ir ikiteisminius tyrimus labai plačiame lauke. Vienas garsiausių pastarųjų atvejų buvo Gariūnų turgaus reidas. Atleistieji FNTT vadovai tvirtino, kad jie tyrė partijų rėmėjų veiklą. Nors tai nėra patvirtinta, vis dėlto byloja apie šios įstaigos veiklos potencialą.
Premjero 2010 metų kovo 22 dieną sudaryta darbo grupė, ieškojusi FNTT darbo trūkumų ir priežasčių prijungti tarnybą prie Finansų ministerijos, teigė, kad FNTT turi „monopolines“ pozicijas tirti finansinius nusikaltimus ir nuo jos veiksmų bei perduodamos informacijos priklauso kitų teisėsaugos institucijų veikla šioje srityje.
Teisininkas Petras Ragauskas aiškina, kad FNTT vaidmuo atliekant pradinį tiriamąjį darbą išties yra labai svarbus. „Jeigu kokie nors slapti šaltiniai praneša, vadinamieji stukačiai, kad yra vienaip ar kitaip, jie praneša savo operatyviniam darbuotojui – tam žmogui, su kuriuo bendrauja, kuriuo pasitiki“, – aiškina buvęs Teisės instituto direktorius.
Pasak jo, pagal Lietuvos ikiteisminio tyrimo struktūrą bylą bet kada gali perimti tirti prokuratūra ir tai padeda sumažinti pavojų dėl, pavyzdžiui, FNTT šališkumo.
„Bet jei žiūrėsime giliau, tai labai svarbus aspektas yra pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas, pradinės informacijos kaupimas ir jos pavertimas byla. Jeigu įstaigoje kas nors gali nurodinėti, kad tam tikros politinės partijos negalima liesti, tai, be abejo, yra negerai ir prokuratūros galimybė įsikišti 100 proc. padėti negali, nes prokuratūra neturi pirminės informacijos. <…> Prokuroras gali to net nesužinoti, ypač jei yra nuostata nerodyti tos informacijos“, – aiškina P. Ragauskas.
