Bankai baugina, kad atsiradus galimybei bankrutuoti fiziniams asmenims, griežtės paskolų sąlygos.
Šią savaitę Vyriausybė turėtų galutinai patvirtinti sąlygas, kuriomis numatyta leisti bankrutuoti fiziniams asmenims. Tolesnis mūšis dėl būsimo įstatymo, kurį vis dar kritikuoja bankai, užvirs Seime.
Pirmadienį Vyriausybės pasitarime toliau buvo derinamos paskutinės būsimo Fizinių asmenų bankroto įstatymo detalės. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigė, kad projekte tebėra neaptartos administravimo išlaidos ir galimybė taikyti įstatymą atgaline data. Vis dėlto Vyriausybė paskelbė, kad įstatymas būtų taikomas fiziniam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, kada atsirado jo skoliniai įsipareigojimai.
Bankų atstovai įrodinėja, kad pritarus tokiems siūlymams, tektų dar labiau sugriežtinti paskolų sąlygas. Be to, reikalaujama tvirtesnių garantijų, kad įstatyme bus numatyti saugikliai, leisiantys skolintojams apsisaugoti nuo nesąžiningų klientų.
Lietuvos bankų asociacija laikosi nuomonės, kad bankroto procesui administruoti būtų skiriama ne daugiau kaip 15 proc. įkeisto turto vertės. Antraip gyventojams esą brangs paskolos ir didės pradinis įnašas.
Vyriausybei prireikė kelių pasitarimų, kol pavyko suderinti būsimo įstatymo nuostatas. Galima neabejoti, kad ne mažiau karštos diskusijos kils ir Seime, kuris 2009 m. buvo atmetęs pirmąjį šio įstatymo projektą.
Griežtos sąlygos
Jeigu Seimas pritars, Fizinių asmenų bankroto įstatymas turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios. Taigi tikėtina, kad jau kitąmet galės bankrutuoti tie gyventojai, kurių skola viršija 25 minimalias algas, t.y. 20 tūkst. litų.
Asmuo pagal teismo nustatytą planą skolas grąžintų 5 metus, o galėtų bankrutuoti kartą per 10 metų. Per 5 metus jis turėtų parduoti asmenį turtą, o didžiąją dalį pajamų pervestų į bankroto administratoriaus vardu atidarytą sąskaitą ir taip siektų grąžinti skolas kreditoriams.
Bankrotą skelbtų teismas, o jo procesą vykdytų teismo paskirtas bankroto administratorius. Beje, bankroto procedūra taip pat kainuos. Įstatymo projekte numatyta, kad atlyginimas bankroto administratoriui negalėtų būti didesnis nei 3 minimalūs atlyginimai.
Fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti ir mokumui atkurti turėtų būti parengtas planas, kuriam turės pritarti kreditoriai ir teismas. Tačiau, jei kreditoriai nepagrįstai nepritars planui, teismas galės tvirtinti planą be kreditorių pritarimo. Fizinis asmuo galės verstis ūkine komercine ar ūkininko veikla, jeigu tai bus numatyta plane.
Numatoma, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens turtu bei visomis gaunamomis fizinio asmens lėšomis disponuotų bankroto administratorius. Asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems fizinio asmens turtą, būtų draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.
Be to, siekiant efektyvaus bankroto proceso, fizinis asmuo privalėtų pagal savo galimybes dirbti arba susirasti geriau apmokamą darbą.
Teismas, paaiškėjus, kad gyventojas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ar pajamas ar nuslėpus nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, galėtų nutraukti bankroto bylą.
Svarbu išlaikyti balansą
„Tai tikrai nebus lengvas ir malonus procesas“, – taip apie fizinių asmenų bankrotą kalbėjo naujasis ūkio ministras Rimantas Žylius. Viešojoje erdvėje vis garsiau svarstoma, kad pasinaudoti šia galimybe ryšis tik pavieniai asmenys, beviltiškai prispausti skolų. Tokių asmenų daugiau galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu įstatymas galios ir tiems gyventojams, paėmusiems paskolas prieš kelerius metus, per nekilnojamojo turto kainų piką.
Profesorė Meilutė Jasienė, Vilniaus universiteto Finansų katedros vedėja, neabejojo, kad valstybė turėtų sudaryti sąlygas bankrutuoti visiems fiziniams asmenims, net ir anksčiau pasiskolinusiems.
„Tačiau įstatyme turi būti išlaikytas balansas, kad bankrotas būtų reali galimybė gyventojams atsikratyti skolų, bet ir nepadarytų didelės skriaudos kreditoriams. Jeigu teisės aktuose bus numatyta tik teorinė galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims, tai visos valdžios institucijų pastangos tebus saviapgaulė“, – pabrėžė pašnekovė ir pripažino, kad dabartiniai įstatymo projekto nuostatai yra gana griežti.
Komercinių bankų pasipriešinimas M. Jasienei suprantamas, ypač įvertinus nuogąstavimus, kad naujuoju įstatymu nebūtų pasinaudota siekiant nesąžiningai pasipelnyti. „Tačiau bankai visais atvejais yra stiprioji pusė“, – pridūrė VU profesorė.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis gynė įstatymo projekte numatytas gana griežtas sąlygas, kurias teks įvykdyti bankrutuoti pasiryžusiems asmenims. Bankininkai pripažįsta, kad Lietuvoje veikiausiai bankrutuos labai nedaug asmenų.
Tačiau net ir teorinė bankroto galimybė esą didina bankų riziką, o už ją teks sumokėti patiems skolininkams mokant didesnes palūkanas. „Esant bet kokiai, net ir mažiausiai, fizinių asmenų bankroto galimybei, didėja galimų nuostolių rizika. Natūralu, kad bankai mėgins šią riziką sumažinti“, – užuominas apie didėsiančias palūkanas patvirtino „Swedbank“ atstovas.
Esą dauguma pasaulio valstybių laikosi gana griežtos skolininkų bankroto praktikos, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas, kurios gyventojai gali atsikratyti skolų kupros net ir tuo atveju, kai jie yra finansiškai pajėgūs atsiskaityti su kreditoriais. Gana nemažai amerikiečių ryžtasi bankrutuoti vien tik įvertinę, kad jų bankams įkeistas nekilnojamasis turtas yra gerokai nuvertėjęs, palyginti su paimta paskola.
