(A. Ufarto/BFL nuotr.)
Seimas įteisino galimybę bankrutuoti.
Kelerius metus trukusios diskusijos dėl galimybės fiziniams asmenims bankrutuoti Lietuvoje baigėsi ketvirtadienį – Seimas priėmė tai leisiantį įstatymą. Nors pradžioje manyta, jog bankrutuoti puls minios žmonių, prisiėmusių paskolų tuo metu, kai bankai jas dalijo į kairę ir dešinę, šiandien manoma, jog norinčiųjų bankrutuoti nebus daug.
Seimas ketvirtadienį pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymui, įsigaliosiančiam nuo kitų metų kovo 1 dienos. Numatyta, jog bankrutuoti galės asmenys, kurių skolos viršija 25 minimalias mėnesines algas, tai dabar sudaro 20 tūkst. litų. Bankroto administravimo procedūra turėtų trukti iki 5 metų. Tiek laiko skolininkas turėtų dengti paskolą, jeigu pardavus turtą gautų pinigų neužtektų įsipareigojimams padengti. Jeigu praėjus penkeriems metams dar liktų nepadengtų skolų, jos būtų nurašomos.
Galimybę bankrutuoti fiziniams asmenims bandyta įteisinti jau kelis metus, o didžiausiu priešininku laikyti komerciniai bankai. Šiandien jų pozicija nuolankesnė. Stasys Kropas, Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas, teigė, jog galimybė lietuviams bankrutuoti kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse įpareigoja Lietuvą turėti tokią pačią galimybę: „Mes buvome už galimybę spręsti skolų klausimus derybų būdu tiesiogiai tarp kreditorių ir skolininkų, nes nereikia mokėti tarpininkams, teisininkams, administratoriams ir kitiems. Taip bankroto kaštų nereikia perkelti kitiems asmenims.“
S. Kropo teigimu, bankų patirti nuostoliai dėl fizinių asmenų bankroto gali gulti ant kitų klientų pečių. Tokiu atveju galėtų brangti išduodamos paskolos, tačiau, iš kitos pusės, tokiu būdu bus skatinama atsakingiau žvelgti į galimybę pasinaudoti kreditu.
Įstatymą pateikusio Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vytautas Gapšys teigia, jog kalbos apie galimą paslaugų įkainių didėjimą – iš piršto laužtos: „Bankai suinteresuoti skolinti, tad itin pabranginti paskolų neapsimoka. Galiu pateikti Švedijos pavyzdį – ten fizinių asmenų bankrotas nepadidino bankų skolinimo kainų.“
Abu pašnekovai sutaria – nors fizinių asmenų bankrotas yra pateikiama kaip galimybė susitvarkyti su nepakeliamomis skolomis, tačiau kartu tai – ryški dėmė asmens finansinėje istorijoje.
„Anksčiau kalbėta, kad bankrutuoti galėtų keli tūkstančiai lietuvių, tačiau, mano nuomone, jų per metus gali būti iki kelių šimtų. Tai sudėtinga ir ne itin maloni procedūra, suvaržanti asmens finansines galimybes. Nemanau, kad visi turintys skolų puls bankrutuoti ir rizikuoti nauja procedūra“, – kalbėjo V. Gapšys.
S. Kropas mano, jog susidomėjimas bankroto galimybe kitąmet gali būti mažesnis – iki 100 pretendentų pirmais metais.
Anksčiau kreditų biuras „Creditinfo“ skelbė, jog fizinių asmenų bankroto galimybe galėtų pasinaudoti apie 10 tūkst. litų. Tai asmenys, kurių pradelstos skolos viršija 20 tūkst. litų. Tačiau mažiems skolininkams bankrotas būtų per brangus variantas, mano S. Kropas. „Bankrutuoti galėtų asmenys, kurių skolos viršija 0,5 mln. litų“, – teigė Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas.
Nors teigiama, jog bankrutuoti mažas skolas turintiems asmenims per brangu, kol kas nėra žinoma, kiek gali kainuoti bankroto procedūra. V. Gapšys tik patvirtino, jog bankroto administravimo kaštai nepriklausys nuo skolos dydžio.
Ūkio ministerija šiuo metu ruošia projektą, numatantį apibrėžti bankroto administratoriaus vykdomų procedūrų įkainius. Po šio projekto bus galima numatyti ir fizinių asmenų bankroto procedūros kainą.
Kelis metus trunkančios diskusijos dėl galimybės fiziniams asmenims bankrutuoti Lietuvoje turėtų pasibaigti kitą savaitę – po Seimo balsavimo. Nors pradžioje buvo manyta, jog bankrotas taps išsigelbėjimu tautiečiams, noriai pasinaudojusiais kiek neatsakingai teiktomis bankų paskolomis, šiandien manoma, jog norinčiųjų bankrutuoti nebus daug.
Seimas greičiausiai kitą savaitę pritars įstatymui, įsigaliosiančiam nuo kitų metų sausio 1 dienos. Numatyta, jog bankrutuoti galės asmenys, kurių skolos viršija 25 minimalias mėnesines algas, tai sudaro apie 20 tūkst. litų. Bankroto administravimo procedūra turėtų trukti iki 5 metų.
Galimybę bankrutuoti fiziniams asmenims bandyta įteisinti jau kelis metus, o didžiausiu priešininku dėl šio klausimo laikyti komerciniai bankai. Šiandien jų pozicija nuolankesnė.
Stasys Kropas, Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas, teigė, jog esant galimybei lietuviams bankrutuoti kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse įpareigoja Lietuvą turėti tokią pačią galimybę: „Mes buvome už galimybę spręsti skolų klausimus derybų būdu tiesiogiai tarp kreditorių ir skolininkų, nes nereikia mokėti tarpininkams, teisininkams, administratoriams ir kitiems. Taip bankroto kaštų nereikia perkelti kitiems asmenims.“
S. Kropas teigia, jog bankų patirti fizinių asmenų bankroto nuostoliai gali gulti ant kitų bankų klientų pečių. Tokiu atveju galėtų brangti išduodamos paskolos, tačiau, iš kitos pusės, tokiu būdu bus skatinama atsakingiau žvelgti į galimybę pasinaudoti kreditu.
Įstatymą pateikusio Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vytautas Gapšys teigia, jog kalbos apie galimą paslaugų įkainių didėjimą – iš piršto laužtos: „Bankai suinteresuoti skolinti, tad itin pabranginti paskolų neapsimoka. Galiu pateikti Švedijos pavyzdį – ten fizinių asmenų bankrotas nepadidino bankų skolinimo kainų.“
Abu pašnekovai sutaria – nors fizinių asmenų bankrotas yra pateikiama kaip galimybė gana neskaudžiai susitvarkyti su turimomis skolomis, tačiau kartu tai – ryški dėmė asmens finansuose ir ateities perspektyvose.
„Anksčiau kalbėta, kad bankrutuoti galėtų keli tūkstančiai lietuvių, tačiau mano nuomone jų per metus gali būti iki kelių šimtų. Tai sudėtinga ir ne itin maloni procedūra, suvaržanti asmens finansines galimybes. Nemanau, kad visi turintys skolų puls bankrutuoti ir rizikuoti nauja procedūra“, – kalbėjo V. Gapšys.
S. Kropas mano, jog susidomėjimas bankroto galimybe kitąmet gali būti mažesnis – iki 100 pretendentų pirmais metais.
Anksčiau kreditų biuras „Creditinfo“ skelbė, jog fizinių asmenų bankroto galimybe galėtų pasinaudoti apie 10 tūkst. litų. Tai asmenys, kurių pradelstos skolos viršija 20 tūkst. litų. Tačiau mažiems skolininkams bankrotas būtų per brangus variantas, mano S. Kropas. „Bankrutuoti galėtų asmenys, kurių skolos viršija 0,5 mln. litų“, – teigė Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas.
Nors teigiama, jog bankrutuoti mažas skolas turintiems asmenims per brangu, kol kas nėra žinoma, kiek gali kainuoti bankroto procedūra. V. Gapšys tik patvirtino, jog bankroto administravimo kaštai nepriklausys nuo skolos dydžio.
Ūkio ministerija šiuo metu ruošia projektą, numatantį apibrėžti bankroto administratoriaus vykdomų procedūrų įkainius. Po šio projekto bus galima numatyti ir fizinių asmenų bankroto procedūros kainą.
Maksimali 5 m. bankroto procedūros trukmė ir aukšti įkainiai gali priversti lietuvius vykti į kitas šalis. V. Gapšys mano, jog reikia pereinamojo laikotarpio, norint sutrumpinti vidutinę bankroto procedūros trukmę bei sumažinti administravimo kaštus.
