Valstybė fiziniams asmenims žada sudėtingą bankroto procedūrą.
Ketvirtadienį Seimui buvo pristatytas iki šiol Vyriausybėje daug diskusijų sukėlęs Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Ūkio ministras Rimantas Žylius įrodinėjo, kad sudėtingos bankroto procedūros nenorės nei skolininkai, nei kreditoriai.
Pustuštėje salėje projektą pristatęs ūkio ministras Rimantas Žylius akcentavo, kad svarbiausias naujo teisės akto tikslas – atkurti fizinio asmens mokumą ir užtikrinti „subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą“.
Bankroto procesą galės inicijuoti tik pats fizinis asmuo, kai jo skolos viršys 20 tūkst. litų. Fizinio bankroto procesas bus vykdomas teismine tvarka, o bankrutuoti galės visi gyventojai, neatsižvelgus į jų skolų atsiradimo laikotarpį.
Nuo teismo nutarties įsiteisinimo datos skolininko lėšomis ir turtu disponuotų bankroto administratorius. Skolos turės būti grąžinamos pagal teismo patvirtintą planą, bet ne ilgiau kaip penkerius metus. Užbaigus bankroto procedūras, likę įsipareigojimai bus nurašomi, tačiau net ir beviltiškiems skolininkams nepavyks atsikratyti alimentų, skirtų baudų, žalos atlyginimo. Antrą kartą fizinis asmuo galės bankrutuoti po 10 metų.
Nors pristatant įstatymo projektą dalyvavo mažiau nei 50 Seimo narių, ūkio ministrui teko atsakyti į kelis klausimus. Parlamentarai domėjosi, kaip, įteisinus fizinių asmenų bankrotą, pasikeis kreditavimo sąlygos ir padidės palūkanos? Būtent tokį scenarijų prognozavo projektą kritikuojantys komerciniai bankai. Jie labiausiai nerimauja, kad įstatymas galios „atgaline tvarka“, t. y. bankrotą galės inicijuoti ir prieš kelerius metus dideles paskolas pasiėmę gyventojai, kurių turimas nekilnojamasis turtas gerokai nuvertėjo.
„Šiuo klausimu daug spekuliuojama“, – brangsiančio kreditavimo galimybę vertino R.Žylius ir pridūrė, kad bankai maržas nuo 0,8 iki 3 proc. ir taip pakėlė, nors jokio Fizinių asmenų bankroto įstatymo nebuvo.
Ūkio ministras prognozavo, kad įsigaliojus įstatymui, bankai paskolas dalins nebe 100 proc., o, sakykim, 50 proc. būsto vertės. Esą įstatymu ir siekiama sustabdyti bankus nuo perdėto skolinimosi, taigi kredito įstaigos, kaip tiki R.Žylius, skolins ne brangiau, o atsargiau.
Ministrui teko pripažinti, kad įstatymo nuostatos itin griežtos, todėl vargu ar atsiras asmenų, pasiryžusių bankrutuoti dėl nesugrąžintų 20 tūkst. litų skolų.
„Bus lengviau pasiskolinti šią sumą iš giminių, nei pereiti 5 metų truksiančias bankroto procedūras, – atsakydamas į parlamentarų klausimus kalbėjo R.Žylius. – Procesas bus labai sunkus žmogui ir nemalonus kreditoriui. Abi šalys to nenorės. Tai pastūmės jas susitarti. Atsiradus šiam įstatymui, matysime daugiau susitarimų, o ne bankrotų“.
Naująjį įstatymą ir jį lydinčis nemažos dalies teisės aktų pataisas Seimas turėtų toliau svarstyti rudens sesijoje.
