Bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ (BPD) ilgainiui greičiausiai nutrauks veiklą ir valstybei paliks bent 100 mln. litų nuostolių. Tačiau kol kas Vyriausybė nori jai pagelbėti ir prašo komercinių bankų prisiimti dalį nuostolių. Šie savo kaltės dėl BPD bėdų neįžvelgia, tad vargu ar bus linkę talkinti.
BPD sukurtas dar 1998 m., siekiant išjudinti nekilnojamojo turto rinką ir padėti įsigyti būstą gyventojams, turintiems reguliarias pajamas, bet negalintiems sukaupti pradinio įnašo. 2000 m. BPD sudarė pirmąją būsto kredito draudimo sutartį ir iki šiol bendrovės paslaugomis pasinaudojo 47 tūkst. šeimų.
Šiuo metu BPD turi dar 35 tūkst. galiojančių sutarčių su gyventojais, bet naujų beveik nesudaro – pernai buvo pasirašytos vos dvi. Tai reiškia, kad BPD tik moka įmokas bankams už to padaryti negalinčius gyventojus, o vėliau pinigus iš jų susigrąžina.
2001–2008 m. BPD uždirbo 47 mln. litų pelno, bet 2009–2012 m. patyrė 154 mln. litų nuostolių. Todėl 2010 m. bendrovei skirta 110 mln. litų. Šiemet jos įstatinį kapitalą Vyriausybė žada padidinti 30 mln. litų. Prognozuojama, kad kitąmet jai reikės dar 35 mln. litų.
Netiesioginė kritika „socdemams“
Stasys Jakeliūnas, premjero patarėjas finansų klausimais, sakė, kad kelis artimiausius mėnesius bus diskutuojama dėl BPD likimo. „Kapitalo kol kas pakanka, bet reikia galvoti apie ateitį, galbūt apie antrą metų pusę, kai pinigai, tikėtina, baigsis“, – kalbėjo S. Jakeliūnas. Jis pridūrė, kad svarstoma stabdyti bendrovės turimą licenciją dėl naujų sutarčių sudarymo.
Prieš kelerius metus S. Jakeliūnas siūlė leisti BPD bankrutuoti ir nebedengti neva neatsakingai būsto paskolas dalijusių komercinių bankų nuostolių. Praėjusią savaitę premjero patarėjas IQ patikino apie BPD bankrotą artimiausiu metu nekalbantis. Tačiau svarstė, kad idealiu atveju ateityje šios bendrovės iš viso turėtų nelikti, o vėliau suskubo pridurti, kad tai – jo pozicija.
S. Jakeliūnas įsitikinęs, kad valstybė padarė klaidų tiek 1998 m. steigdama bendrovę, tiek 2007 m., kai sparčiai daugėjo būsto paskolų, tinkamai jos neprižiūrėdama. Tuo metu, kaip ir dabar, valdžioje buvo socialdemokratai.
„Reikėjo imtis tam tikrų veiksmų, apriboti BPD veiklą dėl naujų sutarčių sudarymo, pakoreguoti kainodarą. Tokių sprendimų nebuvo priimta. Dabar įmonė jaučia susikaupusių problemų padarinius ir valstybė turi ją finansuoti“, – dėstė S. Jakeliūnas.
Tiesa, pašnekovas svarstė, kad didelio chaoso, jeigu būtų nuspręsta BPD veiklą nutraukti jau netrukus, „gal ir nebūtų“. Tačiau, anot jo, reikia nuoseklios strategijos, o ne staigių judesių. Šie esą sukurtų daug neapibrėžtumo ir bankai nežinotų, kaip bus elgiamasi su kitomis valstybės kapitalo įmonėmis.
Paliks 100 mln. litų nuostolių
BPD direktorius Marijus Jūris Mikalauskas sakė, kad nutraukti draudimo bendrovės veiklą nelengva, nes jos turimus įsipareigojimus vis tiek reikės įvykdyti. „Yra sutarčių, trunkančių ir apie 30 metų. Tiek metų reikės niurkytis su visais įsipareigojimais ir gyventi iš to, ką susigrąžiname“, – sakė M. J. Mikalauskas.
Jo teigimu, taip pat reikia baigti procesus, prasidėjusius nutraukus kreditavimo sutartis, bet jie taip pat gali trukti metų metus. Mat BPD moka įmokas bankui, tačiau jas turi susigrąžinti – arba realizuoti iš žmogaus perimtą turtą, arba kitaip su juo tartis.
M. J. Mikalauskas skaičiavo, kad per savo veiklos metus BPD patirs maždaug 100 mln. litų nuostolių. BPD iš gyventojų, draudusių būsto paskolas, surinko 111 mln. litų įmokų, atmetus grąžintas įmokas nutraukus sutartis.
Bankams kol kas skirta 249 mln. litų ir iki 2017 m. bus išmokėta dar maždaug 200 mln. litų. Šios sumos esą jau įvertintos ir įtrauktos į finansinę atskaitomybę. Iki 2017 m. numatoma susigrąžinti 205 mln. litų. Procesas tik pradeda įsibėgėti – įmonė kol kas susigrąžino 23 mln. litų.
BPD uždarymą, direktoriaus teigimu, galima paskubinti nebent skelbiant įmonės bankrotą. Tuomet pagal Draudimo įstatymą nutrūktų visos ne gyvybės draudimo sutartys. Tad BPD įsipareigojimų gyventojams neliktų, o šie įgytų kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtas draudimo įmokas.
„Tačiau dabar mokame žalas, reikės iki galo susigrąžinti pinigus, išmokėtus bankams. Nesvarbu, koks bus bendrovės statusas, kokie žmonės tai darys, tuos darbus vis tiek reikės atlikti ir jie tikrai truks dešimtmetį“, – sakė M. J. Mikalauskas.
Vyriausybė nori bankų pagalbos
Valdžios sprendimai dėl BPD ateities ar gelbėjimo gali labai priklausyti ir nuo paskolas gyventojams išdavusių bankų. „Pradėjome konsultacijas, kokiu principu ir kiek būtų galima sumažinti įsipareigojimus bankams. (…) Mes turime žinoti, ar bankai bus linkę prisidėti ir kiek jie bus linkę prisidėti“, – dėstė S. Jakeliūnas.
Tačiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas teigė, kad anksčiau pati valstybė prisiėmė riziką ir už ją dabar iš dalies moka. „Pats premjero patarėjas sako, kad valstybė padarė klaidą prisiimdama tokius įsipareigojimus. Matau turbūt daugiau valstybės kaltės nei bankų. Jeigu buvo sudaryta tokia reguliavimo aplinka, skatinama teikti paskolas, natūralu, kad bankai ta aplinka vadovavosi“, – sakė S. Kropas.
Bankai, anot S. Kropo, jau ir taip prisiima tam tikrą įsipareigojimų dalį. Bankų ir BPD susitarimas, galiojantis jau trejus metus, numato, kad bankai neiškeldins iš būsto žmonių, neišgalinčių grąžinti paskolos. Jiems suteikiama laiko grįžti į darbo rinką, užsidirbti ir išlaikyti būstą.
„Tokiu atveju BPD apmokėti nepateikiamas draudžiamasis įvykis. Yra susitarimas, kad BPD moka tik palūkanas ar dalį įmokų už skolininką“, – dėstė S. Kropas. Jo minėtas susitarimas baigs galioti gegužę, todėl bus rengiama nauja sutartis. Tačiau LBA vadovas nesiryžo prognozuoti, kas galėtų būti joje numatyta.
Beje, galimybę prisiimti papildomų nuostolių, S. Kropo teigimu, turėtų svarstyti bankų akcininkai, o ne Lietuvoje dirbantys valdytojai. Jie esą net neturi įgaliojimų šį klausimą spręsti.
