Bankų įnašas už priežiūrą esant maksimalioms įmokoms sudarytų apie 72 proc. visų lėšų, surenkamų iš rinkos dalyvių.
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija pakoregavo maksimalius tarifus, nuo kurių priklausys bankų, draudimo bendrovių, vertybinių popierių rinkos ir kitų finansų institucijų įmokos už jų priežiūrą. Tačiau maksimalių rinkos dalyvių įmokų bent pirmaisiais metais neužteks jų priežiūros išlaidoms, todėl Lietuvos bankas dalį sumos turės skirti iš savo biudžeto.
Pagal pasiūlytą modelį, didžiausias krūvis tenka bankams. Jų įnašas už priežiūrą esant maksimalioms įmokoms sudarytų apie 72 proc. visų lėšų, surenkamų iš rinkos dalyvių. Tačiau Lietuvoje bankų sektoriui priklauso ir didžiausia dalis – net 94 proc. – viso finansų sistemos turto, teigiama išplatintame pranešime.
Bankams ir kredito unijoms siūloma maksimali įmoka už priežiūrą per metus sudarytų 0,017 proc. vidutinio metinio turto. Draudimo bendrovių atskaitymai negali būti didesni kaip 0,26 proc. Lietuvoje pasirašytų draudimo įmokų. Įmokos už priežiūrą šalies finansų maklerio įmonėms negali būti didesni kaip 1 proc. metinių pajamų, valdymo bendrovėms – 0,005 proc. valdomo turto.
Nustatant maksimalių įmokų dydžius, įvertintos priežiūros sąnaudos, atsižvelgta į prižiūrimų institucijų rinkos dalį, riziką ir reikšmę šalies finansų sistemos stabilumui, įvertintas rinkos dalyvių pajėgumas mokėti įmokas.
Tačiau, kaip teigia Lietuvos bankas, skaičiavimai rodo, kad, net ir nustačius siūlomas maksimalias įmokas, bent pirmaisiais metais iš rinkos dalyvių planuojamų surinkti lėšų (apie 17,2 mln. litų) neužteks padengti jų priežiūros išlaidoms. Todėl mažiausiai 2,6 mln. litų Lietuvos bankas turės skirti iš savo biudžeto.
Siūlomiems tarifams, o kartu ir tvarkai, pagal kurią už priežiūrą mokėtų pačios prižiūrimos institucijos, dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.
