Lietuvių finansinė elgsena iš visų trijų Baltijos šalių gyventojų yra atsargiausia.
Nors pagrindo skųstis, kad tam tikrose srityse gyvenimas Lietuvoje yra ne toks geras kaip Latvijoje ar Estijoje, yra, dėl savo konservatyvios elgsenos vidutinis lietuvis gyvena geriau negu vidutinis latvis ar estas. Vis dėlto dabartinę savo būklę ir ateities perspektyvas lietuviai vertina pesimistiškiausiai.
Estai išsiskiria didžiausiu vartotojų pasitikėjimo rodikliu, latviai palankiau vertina tolimesnes šalies ekonomikos perspektyvas, o lietuviai nepalankiai žiūri tiek į dabartinę, tiek ir į būsimą ekonominę situaciją. Nepaisant to, atlaikyti antrą ekonomikos sunkmetį jie yra pasirengę geriausiai iš trijų Baltijos valstybių ir finansinės įtampos turėtų justi mažiausiai.
Naujausioje SEB banko parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje pažymima, kad, palyginti su 2008 metų pabaiga, kai Baltijos šalyse pasirodė pirmieji krizės požymiai, pakito namų ūkių biudžetų struktūra. Kaip teigė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, ekonomikos pakilimo metu žmonės yra labiau atsižvelgia į gaunamų pajamų ir turimų skolų santykį ir yra labiau linkę prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus, kuriuos jie galėtų įvykdyti iš mėnesio pajamų. Sunkmečio laikotarpiu, pasak specialistės, svarbesnis tampa turimo turto ir skolų santykis, o žmonės siekia, kad jų įsipareigojimai nebūtų didesni už turimą turtą.
Finansinio turto ir įsipareigojimų balansas per pastaruosius trejus metus gerokai pasikeitė visose trijose Baltijos šalyse. Kitimo tendencija visur buvo vienoda – mažėjo įsipareigojimų suma ir didėjo valdoams turtas. Kalbant apie konkrečius skaičius, tai Estijoje paskolų ir indėlių santykis per minimą laikotarpį sumažėjo nuo 202 proc. iki 160 proc., Latvijoje – nuo 220 proc. iki 190 proc.
Vis dėlto jeigu šių dviejų šalių gyventojų skolos vis dar kelis kartus viršija jų sukauptų pinigų kiekį, tai Lietuvoje šįmet jau pasiektas balansas – gyventojų prisiimti įsipareigojimai prilygsta jų turimai indėlių sumai, abu šie dydžiai sudaro apie 7,8 mlrd. eurų. Be to, tai viena priežasčių, kodėl paskolų portfelis Lietuvoje nustojo trauktis ir stabilizavosi.
Pasak J. Varanauskienės, indėlių daugėja tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, tačiau pastarosios gyventojai laisvus pinigus linkę laikyti einamosiose sąskaitose arba sudaryti indėlio sutartis trumpesniame laikotarpiui negu metai. Lietuviai renkasi padėti indelius metams ir ilgesniam laikotarpiui bei taip siekia gauti didesnes palūkanas ir apsaugoti savo santaupas bent jau nuo infliacijos lemiamo jų vertės sumažėjimo. Kita vertus, tai taip pat rodo, kad estai labiau pasirengę sukauptus pinigus išleisti artimesnėje ateityje, o lietuviai neišlaidauja ir kaupia juos tolimesnei ateičiai.
Lietuvoje pastebimas indėlių ir paskolų balansas yra vienas veiksnių, kuris užtikrintų daugiau saugumo, jei išsipildytų blogiausios pranašystės ir pasaulio ekonomika atsidurtų pakartotinėje recesijoje. „Tiek estai, tiek lietuviai yra sukaupę daugiau atsargų ir jaučia mažesnę finansinę įtampą. Per pastaruosius kelerius metus sumažėjo ne tik varžančios skolos, bet ir atsirado daugiau erdvės veiksmams“, – spaudos konferencijoje kalbėjo J. Varanauskienė.
Anot jos, į galimos antros recesijos prognozę šalies gyventojams reikėtų reaguoti santūriai. „Ypatingai kažko keisti ar pulti skubėti kažko daryti nereikia, nes, visų pirma, mes jau turime patirties, žinome, kaip gali būti. Antra vertus, esame labiau pasirengę tam ir išmokę kaip gyventi pigiau“, – teigė J. Varanauskienė.
