Praėjusios savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį Lietuvos jaunių iki 18 metų žaidynių dziudo finalinėse varžybose panevėžiečiai neliko be medalių, tačiau aukso parvežti iš Kauno nepavyko.
Nenusivylę, bet tikėjosi daugiau
Laikinojoje sostinėje vykusiose varžybose kovojo apie dvi dešimtys trenerių Ričardo Baltos, Kęstučio Trumpio, Ievos ir Vido Klimašauskų auklėtinių.
Antrąsias vietas iškovojo Donata Daunytė (svorio kategorija iki 52 kg), Raventa Zeniauskaitė (svorio kategorija iki 63 kg), Austėja Abromavičiūtė (svorio klategorija iki 70 kg), Miglė Kibickaitė (svorio kategorija virš 70 kg).
Bronzos medalius iškovojo Robertas Mingaila (svorio kategorija iki 60 kg), Dominykas Vaitiekūnas (svorio kategorija iki 66 kg).
Treneriui V. Klimašauskui apmaudu, kad tuščiomis grįžo jo auklėtinis Jonas Laurinaitis, kuris buvo laikomas favoritu. Jaunasis sportininkas pavasarį dalyvavo Europos jaunių iki 18 metų dziudo taurės varžybose ir svorio kategorijoje virš 90 kg liko penktas.
Anot dziudo specialistų, panevėžiečių rezultatai galėjo būti ir kiek geresni, ypač daugiau tikėtasi iš lyderių.
Saugus sportas
Anot Panevėžio trenerių, dziudo sportas ugdo žmogų ne tik fiziškai, tačiau ir dvasiškai, o treniruojantis vystosi pagrindinės kūno raumenų grupės.
Vaikų dziudo užsiėmimai – tai tėvų investicija į jų atžalų fizinę bei psichologinę sveikatą. Pastebima tendencija, kad vis daugiau mokinių savo laisvalaikį praleidžia ne sporto, meno būreliuose su bendraamžiais, o pasineria į virtualų kompiuterinių žaidimų pasaulį. Deja, tokie vaikai, mažai judėdami, gali turėti antsvorio, sutrikti jų realus bendravimas su aplinka, bendraamžiais.
Pasak patyrusių Panevėžio dziudo trenerių, kartais galima išgirsti klaidingų stereotipų, kad tai tik vyrų sportas. Dziudo treniruotis gali tiek berniukai, tiek mergaitės, o ši sporto šaka yra pakankamai saugi traumų atžvilgiu. Tai dvikovinė sporto šaka, kuriose naudojami techniniai veiksmai ir fizinė jėga, stengiamasi parblokšti ant žemės priešininką.
Dziudo treniruotės vyksta dvejose salėse: „Senvagės“ pagrindinės mokyklos sporto salėje bei „Aukštaitijos“ sporto rūmuose Jakšto g. 1, III aukšte. Tačiau sportuojama ne tik šiose salėse, tačiau kartais auklėtiniai kūną tvirtina plaukiodami baseine ar žaisdami kitus sportinius žaidimus – futbolą, krepšinį.
Informaciją apie dziudo užsiėmimus suteiks treneris R. Balta (869834335) bei trenerė I. Klimašauskienė (865279301). Treneriai laukia įvairaus amžiaus vaikų, net ir pačių mažiausių nuo 5-6 metų.
Švelnus kelias į pergalę
Dziudo – XIX amžiaus pabaigoje sukurta nacionalinė japonų imtynių rūšis. Išvertus į lietuvių kalbą, tai pergalė, kuri prieš grubią jėgą pasiekiama vikrumu, arba švelnus kelias i pergalę. Japoniškai ,,dziu“ yra ,,minkštumas, švelnumas“, ,,do“ – ,,būdas“. Taigi čia nugalima ,,švelniu būdu“.
Dziudo imtynių kūrėjas yra japonas Dzigaro Kano. Šis neaukšto ūgio, prakaulaus sudėjimo – 150 cm ūgio ir 48 kg svorio – žmogus sukūrė savą imtynių mokyklą ir davė jai naują pavadinimą. Iš daugelio džiudžitsu, karatė ir kitų imtynių veiksmų jis atrinko pačius efektyviausius ir geriausius, atmetė pavojingus. Dz. Kano sukūrė savisaugos elementus bei metimų sistemą ir suteikė šiai imtynių rūšiai sportinį pobūdį. Dz. Kano sudarė dziudo varžybų taisykles. Jis skyrė labai daug dėmesio sportininko moralinėms ir psichologinėms savybėms.
Pasaulio dziudo imtynių federacija įkurta 1951 metais. Po penkių metų įvyko pirmasis pasaulio čempionatas. Dabar tarptautinė dziudo imtynių federacija vienija 178 šalis. 1964 m. pirmą kartą dziudo imtynės buvo įtrauktos į vasaros olimpinių žaidynių programą. Moterų dziudo varžybos organizuojamos nuo 1980 metų, tada Niujorke pirmąkart įvyko pasaulio moterų čempionatas. 1992-aisiais moterų dziudo turnyras įtrauktas į olimpines žaidynes.
Dziudo imtynės labai populiarios Japonijoje, buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje, taip pat ir kitose šalyse.
Nuo tada, kai D. Kano gyveno, tobulėjo dziudo technika, keitėsi taisyklės, sportininkų apranga ir net svorio kategorijos. Dabar kiekvienais metais vyksta Europos ir kas antrais metais pasaulio čempionatai, daug svarbių tarptautinių turnyrų, kuriuose visų šalių sportininkai stengiasi iškovoti pergales ir surinkti reikiamą taškų sumą, kad galėtų dalyvauti svarbiausiose varžybose – olimpiadoje.
Organizatorių nuotr.
