Bazinių palūkanų didėjimas – prasta žinia skolininkams.
Nuojautos apie kilsiančias bazines palūkanų normas šiandien tapo realybe. Finansų analitikai dar prieš kelis mėnesius dalijo patarimus fiksuoti palūkanų normas, nes rekordiškai pigaus skolinimosi laikai baigėsi. Į tokius raginimus įsiklausė ir kai kurių bankų klientai.
Europos centrinio banko sprendimą iki 1,25 proc. pakelti bazines palūkanų normas nemažai rinkos dalyvių vadina pirmu, bet ne paskutiniu žingsniu. Baimindamiesi tolesnio palūkanų šuolio, nemažai bankų klientų Lietuvoje suskubo fiksuoti palūkanas.
Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius, portalui IQ patvirtino, kad pastaruoju metu daugėja gyventojų, besirenkančių fiksuotas būsto paskolų palūkanas. „Tam įtakos turi gyventojų noras ilgesniam laikotarpiui apsidrausti dėl galimo palūkanų padidėjimo ateityje ir prognozės, kad palūkanų normos ims didėti, ką šiandien rinkoje ir matome“, – komentavo banko atstovas.
Remiantis SEB banko statistika, 2010-ųjų pradžioje suteiktų būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis buvo apie 12 proc. visų šio tipo paskolų, o šiais metais jų padaugėjo – per pirmuosius du mėnesius naujų suteiktų būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis buvo 24 procentai.
Šiuo metu SEB banke būsto paskolų palūkanos, įskaitant maržą, fiksuojamos 5 metams, tiek eurais, tiek litais prasideda nuo 5,17 proc. Kintamos palūkanos yra apie 1–1,5 proc. mažesnės.
Tikisi išvengti šuolių
Klientų, pageidaujančių gauti paskolas fiksuotomis palūkanomis, padaugėjo ir „DnB Nord“ banke. Dar praėjusiais metais ėmė gausėti būsto paskolas eurais imančių gyventojų, kurie buvo linkę fiksuoti palūkanas ilgesniam laikui. Tokios tendencijos taip pat siejamos su bendrais rinkos lūkesčiais, kad tikimybė, jog tarpbankinės palūkanų normos didės, yra didesnė už tikimybę palūkanoms ir toliau išliks tame pačiame lygyje.
„DnB Nord“ banko atstovas Andrius Vilkancas teigė, kad šių metų pradžioje apie trečdalis visų besiskolinančių eurais būstui pirkti asmenų pasirinko fiksuotas palūkanas, o prieš metus tokių klientų dalis sudarė apie 20 proc.
Nuo praėjusių metų spalio pastebima tendencija, kad fiksuotas palūkanas sutartyje su banku nori matyti ir litais paskolas imantys šalies gyventojai. Nemažai gyventojai linkę fiksuoti palūkanas, nes tikisi išvengti prieš dvejus trejus metus buvusios situacijos, kai paskolų litais palūkanos didėjo itin dideliais šuoliais.
Įvertina ir kainą
Bankininkai įspėja, kad fiksuotos palūkanos – brangesnis sprendimas, tačiau suteikia stabilumo, kad palūkanos pasirinktą laikotarpį nesikeis, o klientai galės prognozuoti ir planuoti savo šeimos išlaidas.
Vis dėlto fiksuotų palūkanų populiarumo didėjimą pastebi ne visi bankai. Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ masinio kliento domėjimosi dėl palūkanų fiksavimo neužfiksavo nei anksčiau, nei pastaruoju metu.
„Sprendimą dėl palūkanų fiksavimo klientai priima savarankiškai, tačiau mes primename klientams, kad pasirinkę fiksuotas palūkanų normas klientai apsidraudžia nuo trumpalaikių palūkanų pokyčių keičiantis ekonominei situacijai. Bet tai nereiškia, kad už paskolą su fiksuota palūkanų norma per visą paskolos laikotarpį bus sumokama mažiau nei už paskolą su kintama palūkanų norma“, – aiškino Aida Budreikienė, „Swedbank“ Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė.
Maržos traukiasi
Finansų specialistai pastebi, kad fiksuotas palūkanas renkasi žmonės ne norėdami sutaupyti ateityje, kai palūkanų normos galimai pakils, bet siekdami būti saugūs ir žinoti savo išlaidas užfiksuotam paskolos laikotarpiui.
Vis dėlto daugumai skolininkų rūpi ne stabilumas, o paskolos kaina. Todėl didžiąją dalį paskolų būstui bankai yra išdaliję su kintamomis palūkanomis.
Didėsiančių palūkanų besibaiminantys skolininkai gali guostis nebent tuo, kad vėl pradėjus aktyvėti paskolų dalyboms, bankai ėmė leisti žemyn maržų kartelę. Maržos ėmė tirpti dar praėjusiais metais ir šiuo metu svyruoja tarp 1,4-4 proc. skolinantis litais, o imantiems paskolą eurais siūlomos 1,8-3,95 proc. maržos. Marža bankai vertina klientų ir ekonomikos rizikos dydį, taigi jeigu šalies ekonominė padėtis gerės, maržos gali dar mažėti. Tačiau laikų, kai 2007-aisiais bankų maržos buvo sumenkusios iki 0,6-0,7 proc., esą nesulauksime.
