Kai kurie bankams skolingi šalies gyventojai juokauja, kad jų šviesesnė ar tamsesnė ateitis yra Fedios – Jungtinių Amerikos valstijų federalinio banko (FED) rankose. Mūsų šalies finansų analitikai pripažįsta, kad FED planas skatinti recesijos ištiktą šalies ekonomiką mažinant bazines dolerio palūkanas iš tiesų kai kam gali ir Lietuvoje sumažinti paskolų naštą. Jie teigia, kad pigus doleris Lietuvai – labiau naudingas nei priešingai. Tiesa, gandai, kad dolerio vertė euro atžvilgiu gali nukristi tiek, kad už eurą teks mokėti du „žalius“, anot jų, yra gerokai perdėti. Ir priešingai,– faktas, kad šių metų antrame pusmetyje skolintis eurus bus pigiau.
Doleris pigs
„Mūsų šalies gyventojai turėtų stebėti, kokie pokyčiai purto JAV ekonomiką. Svarbiausi rodikliai – infliacijos lygis ir bendrojo vidaus produkto augimo pokyčiai, – sako SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda. – Visi kiti rodikliai yra išvestiniai. Nuo to daug kas priklauso: ir dolerio kursas, ir Europos centrinio banko politika, ir net kreditų palūkanų normos Lietuvos komerciniuose bankuose.“
Tai, kas dabar darosi JAV ekonomikoje, anot G.Nausėdos, yra labai rimta. Situacija už Atlanto yra kur kas prastesnė, nei buvo per 2001 metų krizę, trukusią 9 mėnesius. Tada valstijų BVP krito vienu procentu. Beje, kai kas iš analitikų šią krizę jau vadina didžiausia per pastaruosius 50 metų.
„Ši JAV ūkio recesija (nuosmukis) truks gerokai ilgiau nei tada, prieš septynerius metus, – mano G.Nausėda. – Padėtį labai komplikuoja ir nuo praėjusių metų nesibaigianti būsto paskolų krizė.“
Jungtinių Valstijų federalinis bankas (FED) bando ekonomiką gaivinti mažindamas dolerio bazines palūkanas. Jos nuo praėjusių metų rudens sumažėjo net 3 procentais – iki 2,25 procento. Paskutinį kartą, prieš mažiau nei dvi savaites, palūkanoms sumažėjus 0,75 procento, finansų rinkose dolerio vertė krito iki rekordinių žemumų – dabar už eurą mokama 1,5904 dolerio.
„Dolerio vertės kritimas – dramatiškas. Ir tai dar, ko gero, ne pabaiga,– sako G.Nausėda. – JAV finansų rinkos dalyviai vis dar nepatikliai žiūri vienas į kitą – tiria, ką krizė palietė, o kas išvengė nuostolių. Nėra motyvacijos vienas kitam skolinti, todėl juntamas pinigų stygius.“
Tačiau SEB Vilniaus banko finansų analitikas skeptiškai vertina dar tik vos girdimus spekuliatyvius lūkesčius, kad JAV valiutos vertė kris tiek, kad už eurą reikės mokėti du dolerius.
„Greičiau naftos barelis kainuos 200 dolerių, nei doleris tiek atpigs. Galimybę, kad euras kainuos du dolerius, vertinu tik 5 procentais, – sako jis. – Įmanoma, kad šių metų dolerio vertės dugnas gali būti1,7 dolerio už eurą, tačiau kur kas labiau tikėtina, kad kursas laikysis tarp 1,56 ir 1,65 dolerio už eurą.“
Manančiųjų, kad dolerio likimas bus
liūdnesnis, vis dėlto yra. Danijos bankas „Saxo Bank“ skelbia, kad šiemet nafta
brangs net iki 175 dolerių už barelį, o JAV rinka smuks 25 procentais. Ir visa
tai, anot danų bankininkų, yra JAV ekonomikos sulėtėjimo dėl paskolų krizės pasekmė.
„Padėtis yra bloga ir ji dar prastėja bei rizikuoja būti labai bloga“, – antrina kai kurie JAV finansų ekspertai.
Palūkanos – iki 1
procento?
Nors FED bazines palūkanas nuo pernai rugsėjo jau mažino šešis kartus, o JAV komerciniams bankams iš federalinio iždo jau paskolinta milžiniška 400 milijardų dolerių suma, JAV ekonomika vis dar jaučia didelį pinigų alkį. JAV federaliniam bankui dabar svarbiau priversti atgaivinti ekonomiką, nei kovoti su infliacija, kuri dabar siekia 4 procentus. Tikimasi, kad mažėjantis vartojimas savaime pristabdys kylančias kainas.
Nepaisant FED pastangų šiais metais JAV prognozuojamas stiprus ekonomikos augimo tempo sulėtėjimas. Tai turės poveikį ir Europos Sąjungos šalių ekonomikai. Be to, išsivysčiusioms šalims vis dažniau užsimenama apie stagfliacijos galimybę – kai ekonomika auga lėtai, o infliacija yra didelė.
Ypač jautrios JAV iškilusioms problemoms Japonijos, Didžiosios Britanijos ir Singapūro ekonomikos. Net ir kylanti Kinija, ko gero, nukentės mažėjant eksportui į JAV. ES ekonomikos taip pat laukia išbandymas, nes tikėtina, kad FED dar ne kartą mažins bazines palūkanas.
„Tikėtina, kad FED bazines palūkanas gali kirpti dar per pusę – net iki 1 procento, – sako G. Nausėda. – Jeigu JAV centrinis bankas taip aktyviai muš bazines palūkanas, euras pasidarys pernelyg brangus ir tai trikdys ES ekonomiką.“
Paklaustas, ar JAV ekonomikai gelbėti gali būti panaudotos dar radikalesnės priemonės, tokios, kokias 1999 metais išbandė Japonija, finansų analitikas buvo kategoriškas.
„Japonija 1999 metais bazines savo valiutos palūkanas iš viso panaikino – 0 procentų. Esu tikras, kad situacija JAV ekonomikoje nepareikalaus „japoniškų“ palūkanų, – teigė G.Nausėda. – Tai galėtų lemti defliaciniai procesai, o tokie JAV šiuo metu neprognozuojami.“
ECB tonas švelnėja
Dabar situacija pasaulio rinkose tokia, kad Europos centrinis bankas yra lyg spąstuose. Kelti arba išlaikyti esamas bazines palūkanas reikia, nes būtina pažaboti infliaciją, tačiau jas būtina ir mažinti, nes dėl per brangaus euro stringa eksportas į JAV ir kitas šalis.
Dar neseniai teigę, kad nedvejodami griežtins pinigų politiką, jeigu per keletą mėnesių nepastebės infliacijos mažėjimo požymių, ECB vadovai, švelniai tariant, jau ne tokie kategoriški.
Taigi prognozės, kad susidūrus su pasirinkimu tarp infliacijos ir ekonomikos augimo ECB pirmenybę teiks infliacijos mažinimui, subliūško. Tai reiškia, kad ECB, priešingai nei anksčiau teigė, mažins euro palūkanų normas. Tiesa, kol kas Europos centrinis bankas linkęs stebėti situaciją.
Šiuo metu laikosi dar praėjusių metų birželį ECB nustatytos 4 procentų euro palūkanos. Jos yra didžiausios nuo 2001 metų.
Amerika – ne taip toli
Krizės JAV padariniai kaip aukštos įtampos srovė supurtys daugelį šalių, nes pasaulio finansų rinka yra pakankamai vientisa. Tiesa, kai kurios rinkos, tarp jų ir Lietuvos, yra ne taip priklausomos nuo tos grandinės.
„Mūsų šalies bankai nėra vienoje grandinėje su tomis finansų institucijomis, kurias stipriai sudrebino JAV ekonomikos krizė, – sako G.Nausėda. – Mūsų bankai griežtina kreditavimo politiką, bet ne dėl išorinių veiksnių. Griežčiau kontroliuoti paskolų išdavimą Lietuvoje reikia dėl situacijos vidaus rinkoje – reikia mažinti vartojimą, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo.“
Šiuo metu palūkanų dydis Lietuvoje, anot G.Nausėdos, yra aukščiausiame taške.
Nemažai paskolas paėmusių šalies piliečių kaip tik ir tikisi, kad krizė JAV ir FED pasiryžimas dar mažinti bazines dolerio palūkanas „apkarpys“ ir jų kredito kainą. Bent jau iki 2002 metų lygio – 2,25 procento. Vienuolika Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių gyventojams yra suteikę per 2 milijardus litų paskolų.
„Ko gero, ne. Net jeigu FED ryšis sumažinti bazines palūkanas iki 1 procento, Europos centriniam bankui iš tiesų gali nelikti kitos išeities, kaip tik gerokai sumažinti euro vertę, – teigia G.Nausėda. – Bet kokiu atveju šiemet euro palūkanos bus mažinamos, bet ne taip drastiškai. Iki šių metų pabaigos ECB bazines palūkanas daugiausiai sumažins vienu procentu – iki 3 procentų.“
„Verslo vartų“ pašnekovas mano, kad palūkanos bus mažinamos antrąjį šių metų pusmetį. Ir tai vyks palaipsniui – per 2–3 kartus.
„Bet kokiu atveju pigus doleris Lietuvai naudingesnis nei priešingai. Gyventojams gera žinia, kad palūkanos tikrai nebekils, – sako G.Nausėda. – Tik svarbu, kad doleris staiga nekristų, nes gali sukelti paniką finansų rinkose, taip pat ir Lietuvoje.“
Darius SIRKEVIČIUS
Nuotr. Nepaisant FED pastangų šiais metais JAV
prognozuojamas stiprus ekonomikos augimo tempo sulėtėjimas. Krizės JAV
padariniai kaip aukštos įtampos srovė supurtys daugelį šalių, nes pasaulio
finansų rinka pakankamai vientisa. Tiesa, kai kurios rinkos, tarp jų ir
Lietuvos, yra ne taip priklausomos nuo tos grandinės.
