Viagra – moteriai be vyro
Regina, Kristina, Sandra ar Inga, – taip pašauktos atsisuka ne vien damos. Žodynus varto ir kaip pavadinti savo numylėtinį karštligiškai ieško keturkojų augintojai, o Rusijos turtuolių kiauksintiems draugams sukurti vardai primena savotiškas poemas.
Šunų parodoms sudaromi dalyvių vardų katalogai gali pralinksminti ne prasčiau nei šmaikštus anekdotas.
Tokias parodas organizuojantys patyrę kinologai neslepia iki soties prisikvatojantys iš gyvūnų mylėtojų fantazijos purslų. Kas labiau šokiruoja: petriukais, joniukais šaukiami šunėkai ar uodegą vizginanti Viagra?
Potenciją gerinančio vaisto vardu škotų seterę pavadinusi šunų dresuotoja, kinologė Rūta Liberienė tvirtina papokštavusi turėdama tam tikrų išskaičiavimų.
„Jei mano šuo nelaimės parodoje, jį bent prisimins dėl vardo“, – kaip atkreipti dėmesį į laurų nenuskinančią kalytę, sumanė Rūta.
Kad tokia moteriška gudrybė buvo veiksminga, R.Liberienė įsitikino augintinę atvežusi į parodą. Renginio vedėjui pranešus apie Viagros pasirodymą, sukruto ant žiūrovų suolų sėdintys rusai.
„Kieno tas šuo – moters ar vyro? Jei moters, akivaizdu, kad ji vyro neturi“, – apie Viagros šeimininkę išvadas padarė svečiai iš užsienio.
Originalumo ir retų vardų savo augintiniams ieškanti R.Liberienė numojo ranka į pabodusius šuniškus lordus ar loras ir keturkojus pavertė alkoholio reklamos veidais – juos pavadino Metaxa bei Tekila. Kinologės kiemą iki šiol tebesergsti ugnimi alsuojančios mitologinės būtybės Chimeros vardu pavadinta belgų aviganė.
Vardus diktuoja laikmetis
Trisdešimt metų šunis dresuojančios R.Liberienės teigimu, keturkojų vardus taip pat, kaip ir žmonių, veikia mados vėjai. Iš populiariausių vardų nesunku nuspėti, kokie socialinio gyvenimo pokyčiai turėjo įtakos šunų augintojų fantazijai.
Prieš tris dešimtis metų į Rūtos mokyklėlę daugiausia susirinkdavo šeimininkų lordais ar princais tituluotų keturkojų. Kinologė svarsto, kad tokį pasirinkimą galėjo lemti politinis laikmetis – lygiavos principą deklaravusiu sovietmečiu bent jau augintinius norėta kilstelėti laipteliu aukščiau pilkos visuomenės.
Papūtus atgimimo vėjams Lietuvoje prasidėjo „piniguočių“ era. Ne tik kilmingųjų parodose, bet ir prie būdų pririšti amsėjo baksai, kiauksėjo rubliai, o patriotų jausmus kurstė keturkojai lojantys litai. Lietuviško valiutos vardu krikštijamų šunėkų gerokai padaugėjo, kai Litu savo draugą pavadino anuomet labai populiarios laidos apie automobilius ir eismo įvykius vedėjas.
Pasak R.Liberienės, prieš dešimtmetį Lietuvą pasiekė nauja šuniška mada – vardų žodynus pradėjo vartyti ne vien naujagimio laukiantys tėvai. Rūtai teko susidurti ir su keturkojėmis Kristina bei Gražina.
Pagerbia ir didžiakrūtes, ir prezidentienes
Augintinius, nors ir labai mylimus, vadinti žmonių vardais – pati didžiausia nesąmonė ir įžeidimas, įsitikinusi Panevėžio tarnybinės ir dekoratyvinės šunininkystės klubo viceprezidentė Alfreda Liberienė.
36-uosius metus skaičiuojantis klubas vienija apie 120 narių iš įvairių šalių – Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, taip pat daugelio Lietuvos miestų šunų augintojus.
„Labai pykstu ant šeimininkų, šunis pavadinančių žmonių vardais. Jei mūsų klube registruoja vadą, man širdis neleidžia užrašyti keturkojo žmogiško vardo“, – neslepia A.Liberienė.
Kinologė guodžiasi nors tuo, kad ši mada Lietuvoje dar nėra tokia populiari. Tačiau kaimyninėse Rusijoje ar Latvijoje moteriai ausys linksta nuo šunų mylėtojų fantazijos vaisių.
Visą straipsnį taip pat skaitykite 2011 m.
balandžio mėn. 30 d. dienraštyje „Sekundė“ arba „Facebook“
tinkle.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Trisdešimt metų šunis dresuojančios
R.Liberienės teigimu, keturkojų vardus taip pat, kaip ir žmonių, veikia mados
vėjai.
