Praėjusią savaitę labiausiai aptarinėjama technologijų ir finansų pasaulio naujiena tapo socialinio tinklo „Facebook“ debiutas Niujorko vertybinių popierių biržoje. Gegužės 18-ąją „Facebook“ debiutavo su trenksmu – tai buvo rekordinio dydžio pirminis viešas akcijų siūlymas istorijoje tarp technologijų bendrovių. Kompanija sėkmingai išplatino daugiau kaip 400 mln. akcijų, už jas gavo maksimalią prašytą 38 JAV dolerių kainą ir taip pritraukė 16 mlrd. JAV dolerių kapitalo bei tapo viena vertingiausių biržoje listinguojamų bendrovių.
Tačiau „Facebook“ rekordai baigėsi pirmosiomis debiuto minutėmis. Per pirmąsias kelias prekybos dienas bendrovės akcijų kainai sumenkus penktadaliu, investuotojų optimizmas greitai išgaravo. O nesėkmingai investavusieji pradėjo ieškoti kaltų.
Pirmiausia visi sužiuro į Niujorko vertybinių popierių biržos operatorių NASDAQ. Debiuto dieną prekyba „Facebook“ akcijomis vėlavo pusvalandžiu dėl klaidos operatoriaus programinėje įrangoje. Tai esą galėjo išmušti investuotojus iš vėžių ir paveikti kitų kelių dienų prekybą. Biržos operatorius vėliau pripažino savo klaidą ir pažadėjo ištaisyti programinės įrangos kodą.
Kaltųjų sąraše antru numeriu buvo įrašytas investicinis bankas „Morgan Stanley“, organizavęs pirminį viešą „Facebook“ akcijų siūlymą. Jis esą neatskleidė visos informacijos apie bendrovės pajamų augimą, pervertino akcijų paklausą ir nustatė per didelę viešo siūlymo kainą. Taip pat įtariama, kad pirmąją prekybos dieną bankas specialiai palaikė akcijų kainą virš 38 JAV dolerių lygmens taip atidėdamas jos korekciją ir sudarydamas klaidingą kainos palaikymo įspūdį.
Galų gale naujieji „Facebook“ akcininkai padavė į teismą šio socialinio tinklo įkūrėją ir didžiausią akcijų dalį valdantį Marką Zuckerbergą. Pagrindinis kaltinimas – kad jis kartu su investiciniais bankais, padėjusiais organizuoti akcijų platinimą, neatskleidė suprastėjusių bendrovės pelno prognozių. M. Zuckerbergui, matyt, tai jokia naujiena, kadangi nuo pat socialinio tinklo išpopuliarėjimo jam jau teko ne kartą bylinėtis dėl idėjos autorystės.
Bet investavusiems į „Facebook“ akcijas didžiausio kaltininko galbūt reikėtų ieškoti žvilgtelėjus į veidrodį. Kaip likus dienai iki lemtingojo penktadienio platinimo juokavo vienas komentatorius, iki šiol „Facebook“ švaistė jūsų laiką, o dabar jis švaistys ir jūsų pinigus.
Dar prieš socialinio tinklo debiutą abejojančiųjų tokia aukšta bendrovės verte buvo nemažai. Debiuto dieną ji siekė 104 mlrd. JAV dolerių. Ši suma buvo 26 kartus didesnė už jos pajamas ir net 107 kartus didesnė už jos praėjusių metų pelną. Ypač iškalbingas pastarasis skaičius, kuris reiškia, kad jei šiandien įsigysite „Facebook“ akcijų, tai jos pagal dabartinius bendrovės rezultatus atsipirks po maždaug 100 metų. Aišku, dabartinė kaina grįsta tikėjimu, kad socialinis tinklas pelną galės dvigubinti kelerius metus iš eilės. Bet kol kas šis tikslas neatrodo lengvai pasiekiamas. Naujausi finansiniai duomenys rodo, kad 900 mln. vartotojų turinčio socialinio tinklo pajamos šiais metais linkusios didėti lėčiau negu anksčiau.
Tokia nuomonė šiuo metu dominuoja ir rinkoje, kurioje investuotojai per šią savaitę „Facebook“ akcijų kainą numušė iki 31 JAV dolerio, o bendrovės vertę sumažino įspūdingais 20 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, maždaug už tokią kainą „Facebook“ ketino siūlyti investuotojams akcijų iš pradžių, nors likus kelioms savaitėms iki debiuto maksimalią kainų ribą padidino. Tad koją sėkmingai prekybos pradžiai pakišo ir godumas.
Kita vertus, kaip rodo kitų interneto bendrovių vykę debiutai biržoje, daugeliu atvejų pirminis optimizmas nepasiteisina. Per praėjusius metus akcijas viešai pasiūliusių interneto žaidimų kūrėjos „Zynga“, nuolaidų kuponus siūlančios kompanijos „Groupon“ ar internetinės muzikos transliacijos paslaugą teikiančios „Pandora“ šiandieninė vertė yra nuo 10 iki 40 proc. mažesnė. Tiesa, yra ir viena išimtis. Internetinio profesinio tinklo „Linkedin“, debiutavusio lygiai prieš metus, akcijų kaina yra apie 10 proc. didesnė, nors šios bendrovės vertės ir pelno santykis siekia beveik 600. Tad investuotojų tikėjimui pastarąja bendrove taip pat sunku rasti paaiškinimą.
Šiandien sakyti, kad JAV akcijų rinkoje formuojasi dar vienas „dot-com“ burbulas yra ankstoka. Be to, nevertėtų nurašyti ir socialinių tinklų verslo modelio. Kad ir kaip ten būtų, „Facebook“ pritraukia milžiniškos auditorijos dėmesį ir visų reklamos galimybių tikrai dar nėra išnaudojusi. O ir galutinė jos akcijų kaina turėtų nusistovėti per artimiausias kelias savaites ar mėnesius. Vis dėlto, nepaisant pakankamai gerai suorganizuoto reklaminio „Facebook“ akcijų turo, pirmas prekybos jomis įspūdis buvo prieštaringas. Ir tapo eiline pamoka investavusiesiems: kai visi siekia daug ir greitai uždirbti, niekas neuždirba. Beveik.
