Jeigu graikai referendume nuspręs palikti euro zoną, jie greičiausiai pasmerks ne tik save, bet ir juos gelbėjusią Europą.
Graikijos sprendimu surengti referendumą pasipiktinę Europos Sąjungos (ES) lyderiai šaliai iškėlė ultimatumą. Jeigu gruodį visuotiniame balsavime graikai pasakys „ne“ narystei euro zonoje, jie nebegaus nei cento tarptautinių kreditorių paramos. Tuomet šalis neišvengiamai bankrutuotų ir paskui save greičiausiai nusitemptų jai skolinusias finansų institucijas ir kai kurias kitas regiono valstybes. (Papildymai visame tekste)
Netikėtas Graikijos premjero George’o Papandreou pareiškimas apie referendumą savaitės pradžioje vėl sukėlė chaosą rinkose ir įsiutino ES lyderius, kurie vylėsi, kad praėjusį mėnesį Briuselyje pasiektas susitarimas padės stabilizuoti padėtį ir sustabdys pavojingos skolų krizės plitimą.
Vėlų trečiadienio vakarą „ant kilimėlio“ pasikvietę G. Papandreou Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, kad prasiskolinusi šalis kol kas negaus anksčiau suderėtos 8 mlrd. eurų paramos dalies. Taip pat jie pareikalavo, kad graikai kuo greičiau pasakytų, ar iš tiesų nori palikti euro zoną, praneša „Financial Times“.
Po Kanuose vykusių diskusijų su A. Merkel ir N. Sarkozy Graikijos premjeras kartu su savo finansų ministru Evangelos Venizelos grįžo atgal į Atėnus. Prieš palikdamas Prancūzijos kurortą, G. Papandreou pareiškė, kad referendumas vyks gruodžio 4 dieną, o jame graikai spręs, ar likti euro zonoje. Tiesa, G. Papandreou neatskleidė, kaip tiksliai bus formuluojamas klausimas, kuris bus užduotas į referendumą susirinksiantiems tautiečiams.
„Klausimas, ar Graikija liks euro zonoje. Mes to norėtume. Bet į šį klausimą turi atsakyti Graikijos žmonės“, – į spaudos konferenciją po susitikimo su G. Papandreou akmeniniu veidu atėjęs sakė N. Sarkozy.
Kanclerė A. Merkel taip pat sakė, kad euro zonos lyderiai norėtų, jog Graikija liktų pinigų sąjungos narė. Ji taip pat įspėjo, kad Graikijos sprendimai gali destabilizuoti visą regioną. „Euras turi likti stabilus. Mes labiau norėtume tai užtikrinti kartu su Graikija, nei be jos. Tačiau pagrindinis prioritetas yra stabilumas“, – dėstė A. Merkel.
Ji taip pat pabrėžė, kad 8 mlrd. eurų Graikijai gali būti skirti tik tuo atveju, jeigu ši įgyvendins visas jai iškeltas sąlygas ir referendume nuspręs likti euro zonoje. Graikija turi išpirkti 8 mlrd. eurų vertės obligacijų emisiją gruodį, o pirmąjį mokėjimą turi atlikti gruodžio 19 dieną.
Tiesa, aiškėja, kad aukščiausių Graikijos politikų nuomonės dėl planuojamo referendumo smarkiai skiriasi. Šalies finansų ministras E. Venizelos ketvirtadienį anksti ryte išplatintame pranešime pareiškė, kad toks pasiekimas, kaip šalies narystė euro zonoje, negali būti nubrauktas visuotiniu balsavimu. Panašios pozicijos laikantis dar keliems ministrų kabineto nariams, BBC cituoja neįvardytus šaltinius, kurie teigia, kad G. Papandreou turėtų pranešti paliekantis premjero postą.
Anot kitų pranešimų, atsistatydinti raginamas Graikijos premjeras ne tik stengsis išlikti poste, bet ir gali atsiimti savo siūlymą surengti referendumą.
Pasmerktų ir save, ir kitus?
Vis dėlto, jeigu gruodį būtų surengtas referendumas ir graikai narystei euro zonoje pasakytų griežtą „ne“, neaišku, kokiu būdu jie galėtų palikti pinigų sąjungą. Mat to nenumato ES veikimą reglamentuojantys teisės aktai. IQ.lt anksčiau rašė, kad praktiniai sunkumai, su kuriais susidurtų Graikija, taip pat būtų labai dideli.
Nustatytą dieną šalis turėtų oficialiu fiksuotu kursu konvertuoti eurais turimas lėšas į naują valiutą. Visos finansinės operacijos nuo tos dienos taip pat turėtų būti vykdomos nauja valiuta, o tai pareikalautų nemenkų investicijų.
Be to, bankas UBS prieš kurį laiką suskaičiavo, kad Graikijai susigrąžinus drachmą ši euro atžvilgiu nuvertėtų iki 60 proc. Todėl akivaizdu, kad nei indėlininkai, nei investuotojai tos dienos pasyviai nelauktų – turimas lėšas jie norėtų pasilikti eurais arba kita stabilia valiuta.
Taigi valstybė susidurtų su problema, kuri vadinama „kapitalo bėgimu“. Didelių sumų pervedimas iš šalies galėtų sužlugdyti jos bankų sistemą. Vyriausybė greičiausiai įvairiais draudimais mėgintų to išvengti. Tačiau vargu ar tokie bandymai būtų sėkmingi.
Pinigų sąjungą palikusi Graikija vis tiek turėtų grąžinti eurais sukauptas skolas. Įplaukas į biudžetą gaunant kita, smarkiai nuvertėjusia valiuta, tai padaryti būtų labai sunku. Todėl paskui save į bankrotą graikai galėtų nusitempti jiems skolinusias finansų įstaigas.
Aišku, šalis visuomet galėtų pranešti, kad jos skolos konvertuojamos į naująją valiutą. Tačiau finansų rinkos tokį žingsnį neabejotinai palaikytų įsipareigojimų nevykdymu. Todėl prireikus pasiskolinti lėšų, valstybė, norėdama įtikinti rinkas jai skolinti, turėtų mokėti nepakeliamo dydžio palūkanas (skaičiuojama, kad jos galėtų išaugti net 7 proc.), o skolų krizės užkratas greičiausiai smogtų Italijai ir Ispanijai.
Tiesa, Europos Komisija ketvirtadienį pareiškė, kad Graikija negali palikti euro zonos nepalikdama ES. „Sutartys iš tikrųjų patvirtina tai, ką mes sakome. Sutartys nenumato išstojimo iš euro zonos be išstojimo ir ES. Tokia yra dabartinė situacija“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Karolina Kottova.
Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeras leido suprasti nenorintis, kad graikai išstotų iš pinigų sąjungos. Tačiau, jo teigimu, svarbiausia, kad ateityje šaliai priėmus tokį sprendimą nenukentėtų kitos valstybės. „Mes kuriame planą, kuris padėtų užtikrinti, kad tai netaptų tragedija Vokietijai, Liuksemburgui, euro zonai. Mes esame pasiruošę situacijai, kurios aš norėčiau išvengti“, – sakė J. C. Junckeras.
Kinija ir Indija europiečių negelbės?
Graikams kalbomis apie referendumą sukėlus chaosą rinkose Kinija ir Indija pareiškė kol kas neketinančios prisidėti prie euro zonos gelbėjimo, praneša „EUobserver“ naujienų svetainė.
Kinijos prezidentas Hu Jintao Kanuose kalbėdamas su Prancūzijos lyderiu N. Sarkozy pareiškė, kad ES šiuo metu turėtų veikti viena. „Europa turi išspręsti savo skolų problemas… Mes manome, kad Europa turi reikalingos išminties ir pajėgumų, kad jas išspręstų“, – naujienų agentūra „Xinhua“ cituoja H. Jintao.
Kinijos finansų ministras Zhu Guangyao pabrėžė, kad ES planai plėsti pagalbos prasiskolinusioms valstybėms fondo galias yra pernelyg neaiškūs, o apie referendumą prabilusi Graikija sukūrė dar daugiau neaiškumų, dėl kurių Pekinas negali priimti sprendimo.
„Fondas nepaviešino detalių, susijusių su investavimo galimybėmis, todėl mes vis dar negalime kalbėti apie investavimą… Kaip ir mūsų partneriai Europoje nesitikėjome Graikijos referendumo“, – Z. Guangyao sakė BBC.
Andy Xie, nepriklausomas Šanchajuje dirbantis ekonomistas, teigia, kad Pekinas neturėtų prisidėti prie euro zonos gelbėjimo, nes tiesiog rizikuotų prarasti pinigus. Be to, moraline prasme esą būtų neteisinga, jeigu sunkiai dirbantys kinai remtų turtingus europiečius, kurie turi pakankamai pinigų, kad išspręstų savo problemas.
Tačiau ketvirtadienį popiet pasirodė informacijos, kad Kinija galėtų suteikti euro zonai 73 mlrd. eurų finansinę paramą. Mainais į tai Pekinas reikalauja investicijų garantijų tuo atveju, jeigu parengtas skolų krizės sprendimo planas sužlugtų.
Savo ruožtu Indijos ministras pirmininkas ir buvęs ekonomistas Manmohanas Singhas nuogąstavo, kad Tarptautinio valiutos fondo lėšų gali nebeliksti besivystančioms šalims, jeigu per daug pinigų bus skirta ES. „Mes turime atidžiai stebėti užkrato plitimą… Reikia užtikrinti, kad prireikus besivystančios šalys turėtų prieigą prie reikalingų lėšų“, – sakė M. Singhas.
Aukščiausi Rusijos pareigūnai taip pat pareiškė, kad euro zona su savo problemomis turėtų tvarkytis pati.
