Rugsėjo 27-30 dienomis Briuselyje vyko seminaras regioninės žiniasklaidos žurnalistams. Seminaro organizatoriai – Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje į Europos širdimi vadinamą Europos Parlamentą pakvietė 15 regioninės žiniasklaidos atstovų. Tarp jų – šių eilučių autorę. Seminaro dalyviai turėjo unikalią galimybę susipažinti su pagrindinės Europos Sąjungos institucijos – Parlamento darbu, bendrauti su Lietuvai atstovaujančiais parlamentarais bei stebėti paskirtosios finansinio programavimo ir biudžeto komisarės Dalios Grybauskaitės klausymus Europarlamente. Lietuvių savimeilę turėtų paglostyti tai, kad mūsų tautos atstovė buvo įvertinta kaip viena profesionaliausių ir geriausiai pasirengusi klausymų procedūrai.
Trys įtampos valandos
Dabartinės Europos Komisijos penkerių metų kadencija eina į pabaigą – nuo lapkričio 1-osios tarnybą pradės nauja Komisijos narių kolegija. Tarp 25 jos narių – komisarė iš Lietuvos D.Grybauskaitė. Tačiau prieš naujajai ES vykdomajai valdžiai pradedant vykdyti savo pareigas, ją turi patvirtinti Europos Parlamentas (EP). Dėl to EP komitetai rengia paskirtųjų Komisijos narių klausymus, per kuriuos parlamentas gali daugiau sužinoti apie kandidatus į Komisijos narius. Rengiantis klausymams, kiekvieno paskirtojo Komisijos nario prašoma atsakyti į atitinkamo komiteto (D.Grybauskaitės – biudžeto) parengtus rašytinius klausimus. Kiekvienas klausymas trunka tris valandas, per kurias Komisijos narys skaito pradinį pranešimą, jam užduodami klausimai.
Prieš prasidedant kausymų procedūrai D.Grybauskaitė atrodė rami ir pasitikinti savimi, tačiau į ilgas kalbas su žurnalistais nesileido. “Pasikalbėsime po to”,- sakė paskirtoji komisarė. EP nariai iš Lietuvos, bendravę su D.Grybauskaite, patvirtino, jog komisarė jaudinasi. Natūralu – tris valandas kompetentingai atsakinėti į klausimus apie ES biudžeto finansavimą, nubrėžti biudžeto prioritetus nėra paprasta. “Tikiu, kad mano sukaupta darbo patirtis ir profesinė kvalifikacija atitinka Europos Komisijos nariui keliamus reikalavimus”,- teigė D.Grybauskaitė.
Įžanginę kalbą paskirtoji komisarė iš Lietuvos pradėjo gimtąja kalba, kuri buvo verčiama į visas oficialias ES kalbas. D.Grybauskaitė akcentavo išsiplėtusios ES prioritetinę užduotį – spartinti ekonomikos augimą. “Delsdami ir atidėliodami reformas rizikuotume Europos integracijos idėja, nuteiktume žmones pesimizmui ir abejingumui”,- teigė paskirtoji komisarė. Ji neslėpė esanti griežtos finansinės drausmės šalininkė ir pažadėjo, jog nė vienas ES biudžeto euras neturi būti išleistas neapgalvotai ir neapdairiai.
Į EP narių klausimus D.Grybauskaitė atsakinėjo puikia anglų kalbą ir juokavo, kad taip palengvinanti darbą vertėjams, nespėjantiems versti tokiu greitu tempu. Užgriuvusi klausimų lavina paskirtosios komisarės neišgąsdino – visiems klausiantiesiems ji pateikė profesionalius, diplomatiškus ir kompetentingus atsakymus. Komisarė iš Lietuvos drąsiai dėstė savo poziciją visais klausimais, nebijojo būti nepopuliari nepritardama žemės ūkio subsidijavimui. “Subsidijos žemės ūkiui – tam tikra socialinė parama žemdirbiams, kurios turėtų nebelikti”,- sakė D.Grybauskaitė. Į europarlamentarės Laimos Andrikienės klausimą – ar pakaks tokios priemonės kaip biudžeto skaidrumas siekiant įgyvendinti darnų ekonominį augimą, D.Grybauskaitė atsakė: “Bendrijai tenka didžiulis išbandymas. Kad būtų išsaugotas socialinis ES modelis, būtina sukurti stabilius augimo pagrindus, nes tik ekonominė pažanga gali paremti švietimą, kultūrą, sveikatos ir socialinę apsaugą”. Į europarlamentaro iš Vokietijos klausimą, kokiu santykiu turi būti skirstoma parama senosioms ir naujosioms ES valstybėms, komisarė iš Lietuvos akcentavo, jog šioje srityje būtinas kompromisas ir pateikė diplomatišką atsakymą: “Sanglaudos politika -Europos politikos šerdis, o ne įžeidinėjimo instrumentas”
Nė vienas dalyvavęs klausymuose neįžvelgė komisarės veide nerimo ženklų, o pasaulinio garso televizijos kompanijos neturėjo progos pasidžiaugti užfiksavusios jaudulį, ar nebesuvaldomą pyktį, kaip kad tai joms pavyko padaryti filmuojant komisarės iš Nyderlandų prisistatymą. Jau klausymams įpsusėjus buvo aišku, kad D.Grybauskaitė verta pačio aukščiausio pagyrimo ir pagarbos – prieš užduodami klausimus, europarlamentarai nesusilaikydavo nepagyrę lietuvės už jos profesionalumą. Tai, kad komisarė iš Lietuvos pavergė Briuselį, buvo galima suprasti iš pagarbių žvilgsnių. Senieji europarlamentarai teigė, jog tokio nuostabaus prisistatymo neprisimenantys.
Po tris valandas trukusio egzaminavimo iš salės išėjusios D.Grybauskaitės veide švietė šypsena – ji padarė viską, kad Lietuvos vardas būtų tariamas su dar didesne pagarba. Po tokio stulbinančio paskirtosios komisarės prisistatymo EP kuluaruose D.Grybauskaitei pradėta lipinti Baltijos liūtės pravardė.
Europos Parlamentui – Lietuvos Seimo dovana
Siekdamas pažymėti naujųjų Europos valstybių įstojimą į ES, Lietuvos Seimas rugsėjo 28 d. Europos Parlamentui įteikė originalią ir unikalią dovaną – skulptoriaus Leono Pivoriūno pano “Eurovista”. Dovaną Europos Komisijos pirmininkui Chose Manueliui Durao Barosui įteikė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. “Eurovista” – tai iš paukščio skrydžio regima Europa. Medžiaga, iš kurios formuojamas Europos kraštovaizdis, yra susmulkinta ES valstybių narių nacionalinė valiuta. Įvairių spalvų piniginiai ženklai darniai papildo vienas kitą, pabrėždami tolerantišką visų ES valstybių ir tautų sambūvį. “Unikali kūrinio medžiaga skatina apmąstymus apie istorijos tėkmę, praeities svajones, naujas viltis ir didžią suvienytos Europos idėją. Dovana simbolizuoja ryžtą tęsti integracinius procesus Europoje – suvienytos Europos ateitis yra mūs bendra atsakomybė”,- pristatydamas dovaną teigė A.Paulauskas. Unikalus kūrinys iš Lietuvos puikiai dera su šiuolaikiška ir modernia Europos Parlamento pastato arhitektūra. Dovana susilaukė pano įteikime dalyvavusiųjų itin aukšto įvertinimo. Kūrinio autorius kaunietis L.Pivoriūnas “Sekundei” teigė, kad darydamas pano jis sunaudojo apie 4 tonas įvairių ES valstybių popierinių pinigų kupiūrų. “Sunkiausia buvo gauti ispaniškų pinigų”,- šypsojosi kūrinio autorius.
Po dovanos įteikimo ceremonijos vyko lietuviškų valgių degustacija. Organizatoriai vaišių buvo parengę šimtui asmenų, tačiau norinčiųjų paskanauti lietuviškos duonos, sūrio, medaus, mėsos produktų, gurkštelėti alučio šnekučio ar stipresnių lietuviškų gėrimų prisirinko kone tris kartus daugiau.
Dovanos įteikimo ceremonijoje “Sekundei” pavyko sutikti panevėžietį – Lietuvos nuolatinį atstovą ES ambasadorių Oskarą Jusį. “Aš labai didžiuojuosi savo gimtuoju miestu ir 5-ąja vidurine mokykla, kurią ten baigiau”,- korespondentei sakė ambasadorius. Pasak O.Jusio, jo širdžiai brangiausi trys miestai – Niujorkas, Vilnius ir Panevėžys. “Apsilankau gimtajame mieste, js vis gražėja. Neseniai pradėjo veikti puikus viešbutis. Jis man taip patiko, jog vieną naktį ten ir nakvojau, o viešbučio virtuvė – tiesiog neprilygstama”,- žėrė komplimentus Panevėžiui O.Jusys. Jis pripažino, kad ambasadoriaus darbas – ne tik atstovauti Lietuvai. “Visai neseniai atstovybė prie ES įsikėlė į naujas patalpas, tad teko būti ir ūkvedžiu, ir darbų vykdytoju, tačiau dabar galime didžiuotis puikiai sutvarkytomis prestižinėje Briuselio vietoje esančios atstovybės patalpomis”,- pasakojo ambasadorius.
Parlamentarai cepelinų balių nerengia
Įspūdingai atrodančiame ir iš pirmo žvilgsnio klaidžiame EP pastate dirba apie 10 tūkstančių žmonių. Prisijungus naujoms narėms, EP pastate tapo ankšta, todėl šalia senojo EP pastato sparčiai kyla nauji statiniai. Pirmas įspūdis, kad Europos Parlamente – visuotinis chaosas – apgaulingas. Nors kai kurie turėjo nusiskundimo dėl juos aptarnaujančių tarnybų darbo, tačiau šių eilučių autorei tuo įsitikinti nepavyko – net menkiausią pageidavimą stengiamasi išpildyti sutartu laiku, o jei nepavyksta, nepamirštama pranešti apie darbotvarkės pasikeitimus. Lietuviams smagu išgirsti tautų ir kalbų maišalynėje gimtąją kalbą. Lietuvaičiai dirba europarlamentarų padėjėjais, vertėjais, spaudos ir kitų tarnybų darbuotojais.
“Sekundės” korespondentė turėjo unikalią galimybę susitikti su Lietuvai EP atstovaujančiais parlamentarais ir stebėti jų darbą. Nors nuo pat jų darbo Briuselyje pradžios apie politikų iš Lietuvos tarpusavio nesutarimus sklandė įvairios kalbos, tiesiogiai to patvirti nė vienas nedrįso. Tarp 732 parlamentarų iš įvairių ES valstybių 13 lietuvių gal ir neatrodo įspūdingai, tačiau pasak europarlamentarės Margaritos Starkevičiūtės, lietuviai yra gerbiami ir žinomi kaip mažos bei puikiai besitvarkančios šalies atstovai.
Pirmuosius Lietuvos atstovus Briuselyje teko sutikti neoficialioje aplinkoje – oro uoste. Vieni jų pakalbinti nuoširdžiai apsidžiaugė ir visą kelionę žurnalistų grupei dalijo patarimus kaip nepasiklysti klaidžiuose oro uostuose. Kiti gi laikėsi nuošaliau, tenkinosi mandagiu pasisveikinimu.
Nors seminaro organizatoriai susitikimų su europarlamentarais laiką derino iš anksto, kai kurie Lietuvos atstovai į susitikimus taip ir neatėjo, neatsiliepė net į organizatorių skambučius. Kiti teisinosi dideliu užimtumu ir svarbiais posėdžiais. Žurnalistams laiko rado ir noriai su jais bendravo populistine vadinamos partijos atstovai – jie pasakojo apie savo darbą, nepamiršdami įterpti, kad ne visi tautos išrinktieji Briuselyje tinkamai atstovauja savo rinkėjams, mat pasirinko ne gyvybiškai Lietuvai svarbius, bet prestižinius, tačiau neįtakingus komitetus. Europarlamentarai neslėpė, kad Lietuvos atstovai Briuselyje dar nė karto nebuvo susirinkę į krūvą pasikalbėti ir net nežino savo kolegų darbo kabinetų. Kai kurie prasilenkdami nesivargina nė pasilabinti, yra įrodinėjančių, kad Briuselyje atstovauja ne Lietuvai, bet frakcijai, kuriai priklauso. Kliuvo ir garbaus amžiaus parlamentarams – neva jiems kassavaitinės kelionės lėktuvais – pernelyg sunki našta.
Kolegų priekaištus atrėmusi M.Starkevičiūtė pabrėžė, kad Lietuvai atstovaujama ekonominiuose komitetuose kaip niekur kitur – kompetentingai ir profesionaliai. Tai ji argumentavo skaičiais ir dokumentais. Į “Sekundės” klausimą, ar Lietuvai nevertėtų EP pateikti paklausių prekių akcizų mažinimo iniciatyvą, nes pakilus jų kainoms labai padidėjo kontrabandinių prekių įvežimo ir pardavimo mastai, europarlamentarė atsakė: “Esu susipažinusi su ontrabandos bylomis, palyginti su tuo, kas vyksta kitose ES šalyse,mūsų bylos atrodo labai jau menkos”.
Savo darbo kabinetą žurnalistams mielai aprodė ir apie darbą užsienio reikalų komitete pasakojo europarlamentaras Justas Paleckis. Kabinetas apstatytas kukliais pačiais būtiniausiais baldais. “Vienintelis privalumas – dušo kambarys, kur po kelionių galima atsigaivinti”,- sakė J.Paleckis. Šalia kabineto durų – masyvi geležinė dėžė, kurioje – svarbiausi dokumentai. Dėžė keliauja su europarlamentaru į Strasbūrą – kur kartą per mėnesį savaitei persikrausto EP į plenarines sesijas.
Keletą minučių žurnalistams skyrė Vytautas Landsbergis, kalbėjęs apie darbo užsienio reikalų komitete specifiką. Nors nebuvo numatyta susitikti su E.Gentvilu, šį europarlamentarą teko matyti bene dažniausiai. Jis ne kartą talkino seminaro dalyviams, sunkiai besiorientuojantiems klaidžiuose EP pastatų koridoriuose, noriai pasakojo apie dukrų pasiekimus moksluose bei visus pageidaujančius kvietė apsilankyti savo naujuosiuose namuose Briuselyje.
Nors europarlamentarai stengėsi vengti tarpusavio nesutarimų temos, tačiau per neoficialius pokalbius paaiškėjo, kad pristatant D.Grybauskaitės kandidatūrą Lietuvos atstovas pareiškė, jog būsimoji komisarė nieko verta ir įvardijo ją kaip komunistinių teorijų kūrėją. Kitų valstybių atstovai žiopčiojo iš nuostabos, kad taip pasielgė D.Grybauskaitės tautietis. Tik lietuviai pasistengė, kad jų kolegė negautų aukšto posto. Lietuvos pasiteisinimas buvo gluminantis – postą verčiau atiduoti lenkams, nes jie liko be nieko. “Lenkai riejasi tarpusavyje, kai niekas to nemato ir negirdi, tačiau viešumoje jie – vieninga, galinga, stipri jėga, kelianti visų pagarbą ir susižavėjimą. Mums iki to dar labai toli”,- kalbėjo parlamentaras iš Lietuvos.
Beje, kiekvienas Europos parlamento narys turi teisę į EP pasikvieti 90 žmonių per metus, už kurių kelionę apmokama iš ES biudžeto. Lietuvos atstovai dar tik planuoja, kaip tai geriau padaryti – ar organizuoti loterijas ir į Briuselį vežti jų laimėtojus, ar pasikviesti pažįstamus žmones. Parlamentarai tikino, kad romantikos ir atsipalaidavimo jų darbe nėra – išėję iš namų anksti ryte, namo su krūvomis dar neperskaitytų dokumentų grįžta tik prieš vidurnaktį. “Kad kažką pasiūlytum, turi būti susipažinęs su dokumentų projektais. Tam vos užtenka mano daktaro laipsnio. Nesusivokiantys dokumentuose tik patyli, o savo rinkėjams aiškina, kad taip balsuoti liepė Europos Sąjunga”,- teigė M.Starkevičiūtė.
Lietuvos atstovai į klausimą, kuo skiriasi darbas EP nuo Seimo nario pareigų, atsakė vieningai: Briuselyje daugiau tolerancijos, pagarbos ir savitarpio supratimo. Čia niekas neabejoja, kad išrinktieji europarlamentarai dirba žmogui. Tai pokalbiuose akcentavo visi seminaro dalyviai – ir spaudos tarnybos atstovai, ir aukštųiEP pareigūnai. Panašu, kad mūsų tautos išrinktiesiems teks paklusti ir nerašytai ES direktyvai – vieningai, petys į petį atstovauti savo rinkėjus.
Rasa Šošič
Specialiai “Sekundei” iš Briuselio
