Europos Komisijos viceprezidentas O. Rehnas pranešė niūresnes Europos Sąjungos ekonomikos prognozes.
„Prašau nešauti pasiuntinio“, – prašė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Ollis Rehnas, atnešęs prastą žinią. Jis pranešė, kad Europos Sąjungos ekonomikos prognozės – prastesnės nei skelbta anksčiau. Prognozuojama, kad šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) augs nežymiai, nedarbas išliks, o jei šalys nesiims reikiamų priemonių – ES atsidurs recesijoje.
Šiandien už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas EK narys O. Rehnas spaudos konferencijoje pristatė naują ES ekonomikos prognozę. Ši prognozė niūresnė nei ankstesnė, kuri buvo pateikta šių metų gegužės mėnesį. Be to, ir dabar prognozės paremtos optimistine prielaida, kad bus efektyviai įgyvendinami skolų krizės gelbėjimo planas bei valstybių fiskalinė politika.
„Europos ekonomika nebeauga ir kyla naujos recesijos grėsmė. Nors kai kuriose valstybėse narėse darbo vietų sukuriama, prognozuojama, kad visoje ES nedarbas realiai nesumažės“, – sakė O. Rehnas.
Nedarbo lygis ES kitąmet turėtų išlikti apie 9,5 proc. Tiesa, O. Rehnas pažymi, kad šis rodiklis ES narėse skirsis. Dėl lėto ekonomikos atsigavimo ir lėtai augsiančių atlyginimų infliacija kitąmet turėtų siekti 2 proc. infliaciją.
Pirmųjų ūkio atsigavimo ženklų laukiama tik 2012 metų pavasarį. O BVP augimas kitąmet turėtų būti vos 0,6 proc. Anksčiau tikėtasi, kad augimas sieks 1,8 proc. 2013 metais šis rodiklis turėtų pasiekti 1,5 proc. (vien euro zonoje – 1,25 proc.).
EK numato, jog Lietuvos BVP augimas sulėtės nuo 6,1 proc. šiemet iki 3,4 proc. 2012 metais (pavasario prognozė – atitinkamai 5 ir 4,7 proc.). Infliacija sumažės atitinkamai nuo 4 proc. šiemet iki 2,7 proc. kitąmet. Bedarbių skaičius smuks nuo 15,1 proc. Iki 13,3 proc. Prognozuojamas biudžeto deficitas ateinančiais metais – 3 proc. BVP. Tačiau 2013 metais jis išaugs iki 3,4 proc., nes greičiausiai bus „atšildyti“ viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, padidės kitos išlaidos, kurios dabar yra įšaldytos.
Vis dėlto Lietuvos augimas kitąmet turėtų būti sparčiausias visoje ES. Šiemet sparčiausiai turinti augti Estija – 8 proc. – kitąmet su 3,2 proc. augimu turėtų likti antra.
Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet turėtų sulėtėti dėl prastėjančių pasaulio ūkio perspektyvų. Be to, įtampa pasaulio finansų rinkose turėtų numušti ir verslo bei vartotojų lūkesčius. privačios investicijos smuks ne tik dėl prastesnių lūkesčių, bet ir, tikėtina, prastesnių kreditavimo sąlygų. Tiesa, vartojimą turėtų šiek tiek paskatinti nuo kitų metų pradžios atstatytos pensijos.
„Norint, kad ekonomika vėl pradėtų augti ir būtų kuriamos naujos darbo vietos, labai svarbu susigrąžinti pasitikėjimą fiskaliniu tvarumu bei finansų sistema ir spartinti reformas, kuriomis didinamas Europos ekonomikos augimo potencialas, – pabrėžė O. Rehnas. – Visuotinai sutariama, kokių politikos veiksmų būtina imtis. Dabar reikia ryžtingai juos įgyvendinti“.
Pasak O. Rehno, sumažėjęs pasitikėjimas daro neigiamą įtaką investavimui ir vartojimui. Be to sulėtėjęs ekonomikos augimas pasaulyje mažina tarptautinę prekybą. O išlaidų karpymas mažins šalių vidaus paklausą.
Tačiau viešųjų finansų srityje numatomas pagerėjimas. 2012 metais ES šalių fiskalinis deficitas sumažės iki 3,9 proc. BVP (nuo 4,7 proc. šiemet). Skolos ir BVP santykis liks 85 proc.
