Antradienį startuoja didžiausia Europos klubinio futbolo fiesta – UEFA Čempionų lyga. 32 klubai stos į kovą dėl prestižiškiausios Senojo žemyno klubų taurės. Prieš pat naujojo sezono startą – metas prognozėms ir pasvarstymams, kurios komandos kapitonas pavasarį į viršų gali kelti trofėjų.
Žvelgiant į vasaros perėjimų langą, iš visų Čempionų lygoje dalyvausiančių ekipų reikėtų išskirti tris: Londono „Chelsea“, Paryžiaus „Saint-Germain“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“. Tai komandos, kurios tarpsezoniu sukėlė tikrą audrą pildydamos savo sudėtis naujais futbolininkais. Pirmosios dvi visą laiką sukosi gandų sūkuriuose kalbant apie galimybę įsigyti vieną ar kitą futbolininką, o Rusijos klubas kiek netikėtai paskutinę minutę patuštino savo piniginę ir dviem žaidėjams – Hulkui ir Axeliui Witseliui – nusipirkti išleido 80 mln. eurų.
Madrido „Real“ charizmatiškasis treneris Jose Mourinho neseniai pareiškė, jog už pinigus negalima įsigyti klubo istorijos ir didingos šlovės. Rodos, kad minėti klubai būtent to ir siekia. „Chelsea“ yra dabartiniai Čempionų lygos laimėtojai, ir panašu, jog Romanas Abramovičius nesiruošia šio statuso atiduoti jokiai kitai komandai. Vasarą daugiausia dėmesio jauniesiems futbolo talentams skyręs Londono klubas įsigijo buvusį „Lille“ futbolo burtininką Edeną Hazardą, brazilų vunderkindą Oscarą ir „Marseille“ klubo gynėją Cesarą Azpilicuetą. Nemažai kritikos praėjusiame sezone už pernelyg gynybinį ir nekūrybišką futbolą sulaukusio klubo politika aiški – atsikratyti veteranais ir į jų vietas sustatyti perspektyvius žaidimo kūrėjus.
„Paris Saint-Germain“ komanda vasarą atkreipė dėmesį į save įsigydama „Milan“ klubo lyderius Zlataną Ibrahimovičių ir Thiago Silvą bei vieną iš praėjusio sezono atradimų „Napoli“ puolėją Ezequielį Lavezzi. Panašu, kad komandos investuotojai iš Kataro rimtai užsigeidė ne tik Prancūzijos čempionų titulo, bet ir garbingiausio žemyno trofėjaus. Nors PSG žaidimas kol kas stringa, svarbiausias Paryžiaus klubo pirkinys jau viešai pagyrė „Paris Saint-Germain“ teigdamas, jog šis klubas yra geresnis už „Milan“. Ir pats „Ibra“ turi visas galimybes kartu su komandos draugais tai patvirtinti.
Sankt Peterburgo klubas įsigijo dvi turbūt geidžiamiausias tarpsezonio prekes. Tačiau ar šis klubas jau subrendo iki europinių pergalių? Luciano Spaletti auklėtiniai kol kas sėkmingai gina Rusijos čempionų titulą ir pirmauja čempionato turnyrinėje lentelėje, tačiau Rusijos dujų gigantui „Gazprom“ priklausanti komanda vis dėlto yra paskutinė milijardierių klubų įskaitoje.
Anglijos „Premier“ lyga praėjusį sezoną buvo panaši į dviejų žirgų lenktynes. Ir abu tie žirgai kilę iš Mančesterio. „Manchester City“ – dar vienas futbolo turtuolių pavyzdys. Nors ši vasara jiems – neįtikėtinai rami ir rinką drebinančių sandorių nebuvo, šeicho Mansouro al Nahyano valdomas klubas gali bet kada nustebinti. Arba gerąja prasme (laimėtas Anglijos čempionatas), arba blogąja (visiškas fiasko Europos turnyruose). Į mirtininkų grupę kartu su Madrido „Real“, Dortmundo „Borussia“ ir Amsterdamo „Ajax“ patekę „miestiečiai“, kaip visada, turi du kelius: arba leis savo žvaigždutei Mario Balotelli pavasarį šokti džiaugsmo šokį po pergalės Čempionų lygos finale, arba turės sutelkti visą dėmesį į vietinį čempionatą jau po grupės varžybų.
Tradiciniai favoritai
Šalia „vienos dienos žvaigždžių“ – klubų, kurie savo galią ir jėgą pasiekė per vieną ar kelis sezonus, komandą įsigijus naujiems investuotojams ir suleidus solidžią pinigų injekciją, – egzistuoja ir tradiciniai favoritai, apie kuriuos daug nekalbama, tačiau kurie visada yra minimi kaip pagrindiniai bet kokio spektaklio aktoriai. Šių metų Čempionų lygoje jų yra keturi. Tai – „Barcelona“, Madrido „Real“, „Manchester United“ ir Miuncheno „Bayern“ klubai. Klubai, kurių istorija ir praeities pasiekimai negali palikti abejingų.
Vasarą šie klubai taip pat nebuvo pasyvūs stebėtojai ir sustiprino savo sudėtis. „Barca“ pasipildė naująja Ispanijos futbolo žvaigžde Jordi Alba ir „Arsenal“ klubo juodadarbiu Alexu Songu. „Real“ galų gale užbaigė dramatišką Lukos Modričiaus istoriją ir įteikė jam savo baltus marškinėlius, o „Manchester United“ savo sudėtį sustiprino ir skaudų smūgį „Arsenal“ sudavė persiviliojusi įvarčių mašiną Robiną van Persie. „Bayern“ klubas savo ruožtu kiek netikėtai paklojo 40 mln. eurų už Bilbao „Athletic“ saugą Javi Martinezą.
Šie klubai bus linksniuojami per visą Čempionų lygos sezoną. Jie yra neabejotini turnyro favoritai ir savo rankose turi visus kozirius tam, kad gegužės pabaigoje dėl taurės „Wembley“ stadione kovotų du iš jų.
Tamsieji Čempionų lygos arkliukai
Pernai Čempionų lygos finale susitiko jau minėti „Chelsea“ ir „Bayern“ klubai. Jei taip atsitiktų šiame sezone, greičiausiai niekas pernelyg nesistebėtų. Vis dėlto tada šie du klubai buvo vertinami labiau kaip išsišokėliai nei kaip planuoti pretendentai į titulą. Kokios komandos gali iššauti šiemet? Reikėtų išskirti Vokietijos čempionus Dortmundo „Borussia“, Londono „Arsenal“ ir pergalių Europoje išsiilgusius Italijos „Serie A“ laimėtojus Turino „Juventus“.
Dortmundo komanda turi savotišką Europos turnyrų kompleksą. Puikiai kovodama vietiniame fronte ir dažniausiai visur lenkdama „Bayern“, tarptautiniuose vandenyse „juodai geltonieji“ paskęsta. Šiemet gali būti paskutinė galimybė kažką pasiekti Europoje, nes kito šanso lyderiai Robertas Lewandowskis, Jakubas Blaszczykowskis ir Matsas Hummelsas gali ir nebelaukti.
„Arsenal“ komanda jau turbūt priprato būti talentų tiekėja turtingesniems klubams. Tačiau šiemet nebūdingai sau Arsene’as Wengeras įsigijo nemažai patyrusių futbolininkų (Santi Cazorla, Lukas Podolskis ar Olivier Giroud) su aiškia užuomina – mes norime kovoti dėl titulų. Pernai Anglijos čempionate „kanonieriai“ liko treti, todėl šis sezonas – puiki proga ne tik pagerinti pozicijas vietiniame čempionate ir įsiterpti į Mančesterio klubų lenktynes, tačiau galų gale pasiekti ką nors ir Europoje. Jei komandos lyderiai išvengs traumų, o pagrindinis atakų dirigentas Santi Cazorla susigros su daug potencialo turinčiais puolėjais, Londono klubui gali pavykti.
Jeigu šis straipsnis būtų rašomas prieš dešimt metų, Turino „Juventus“ komanda būtų minima tarp neabejotinų Čempionų lygos favoritų. Tačiau pastarieji šeši sezonai buvo tikras kantrybės išbandymas tiek patiems Turino futbolininkams, tiek jų gerbėjams. Pirmiausia pašalinimas iš „Serie A“ 2006 m., o tada ilgi penki sezonai, kol „Senoji senjora“ pagaliau vėl pasipuošė čempioniška suknele. Šiemet „Juventus“ grįžo į Čempionų lygą. Grįžo tam, kad įrodytų, jog praeities šlovė gali būti sugrąžinta.
