43 proc. europiečių mano, kad krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė didžiausią lygį.
Vis daugiau europiečių mano, kad sunkiausias krizės laikotarpis jau praėjo, rodo šių metų pavasarį atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenys.
43 proc. europiečių mano, kad krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė didžiausią lygį. Palyginus su 2010 metų rudenį atlikto tyrimo duomenimis, taip manančiųjų padaugėjo 1 procentiniu punktu, o palyginus su 2009 metų pavasarį atliktu tyrimu – 15 procentinių punktų.
Nors bendra tendencija ES yra teigiama, šalyse, kur vis dar yra ekonomikos nuosmukis ir didėja nedarbas, tebetvyro skeptiška nuotaika. Skiriasi optimistiškiau ir pesimistiškiau padėtį vertinančių šalių nuomonės.
Dauguma valstybių narių mano, kad ekonomikos krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė didžiausią lygį. Priešingos nuomonės laikosi šalys, kurios stengiasi įveikti krizę, pavyzdžiui, Portugalija (80 proc.) ir Graikija (78 proc.). Lietuvoje nuomonės pasidalijo perpus: 45 proc. respondentų mano, kad ekonomikos krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė didžiausią lygį, o priešingos nuomonės laikosi 48proc. Panaši nuomonė ir kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje – atitinkamai 43 proc. ir 44 proc. respondentų mano, kad sunkiausias krizės laikotarpis jau praėjo. Estijoje padėtį teigiamai vertina daug daugiau žmonių – 64 proc. apklaustųjų.
Europiečiai toliau labai palaiko idėją, kad „bendradarbiaudami esame stipresni“. 79 proc.(2 procentiniais punktais daugiau, palyginti su padėtimi 2010 m. rudenį) pritaria „didesniam visų ES valstybių narių ekonomikos politikos derinimui“, 78 proc. (3 proc. punktais daugiau) pritaria „didesnei ES vykdomai priežiūrai, kai viešosios lėšos panaudojamos bankams ir finansų įstaigoms gelbėti“, 77 proc. (2 proc. punktais daugiau) pritaria „didesnei ES vykdomai didelių finansinių grupių veiklos priežiūrai“ ir 73 proc. (2 proc. punktais daugiau) mano, kad „svarbesnis ES vaidmuo reglamentuojant finansines paslaugas“ būtų veiksminga priemonė.
Piliečiai ir toliau mano, kad šalinant ekonomikos krizės padarinius ES imasi veiksmingiausių priemonių, pralenkdama nacionalines vyriausybes. ES lieka pirmoje vietoje (22 proc., 1 proc. punktu mažiau), nuo jos mažai atsilieka nacionalinės vyriausybės (20 proc., proc. punktai nepasikeitė). Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalys (14 proc., 2 proc. punktais mažiau) prarado trečios vietos poziciją, kurią užėmė Tarptautinis valiutos fondas (15 proc., proc. punktai nepasikeitė). Lietuvoje 52 proc. respondentų mano, kad ES ėmėsi veiksmingų priemonių šalindama krizės padarinius.
