Didžiausių šalies dienraščių, radijo ir televizijos žurnalistus į Europos Parlamentą (EP) pakvietė Rolandas Povilionis ir Gintaras Didžiokas – EP frakcijos Už tautų Europą nariai. Lietuvos išrinktieji žiniasklaidos atstovams sudarė įdomią darbo EP programą, tačiau net ir ne kasdien EP būnantys žurnalistai pajuto tarp Lietuvos delegacijos narių tvyrantį šaltį – europarlamentarai nuo savo kadencijos pradžios kartu buvo susibūrę tik vieną kartą. Dažniausia lietuvių pasimatymų vieta – oro uostai. Tačiau ir ten susitikę mūsų šalies atstovai teįstengia vienas kitam tik linktelėti – kalbų apie Lietuvos interesus Europoje paprastai nebūna.
Palaikymo nesulaukė
Ta diena, kai Lietuvos Seimas ratifikavo Europos Konstituciją, Briuselyje nebuvo rami – europarlamentarai, prigulę prie kompiuterių, gaudė žinias iš Lietuvos. Viename iš EP posėdžių buvo pranešta, kad lietuviai pirmieji iš ES šalių ratifikavo Europos Konstituciją. “Salėje stojo mirtina tyla. Nebuvo nei plojimų, nei džiaugsmingų šūksnių”, – pasakojo R.Povilionis. Anot europarlamentaro, toks greitas svarbaus dokumento ratifikavimas – nepateisinamas skubėjimas, paneigiantis bet kokius demokratijos principus, kuriuos gina ši Konstitucija. “Europos Konstitucijos ratifikavimas per vieną savaitę prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, kurioje teigiama, kad svarbiausi Lietuvos klausimai sprendžiami referendume. Seimas padarė kitaip. Kai apie tai kalbėjau su kitų šalių parlamentarais, mačiau jų nustebimą ir nesuvokimą – kodėl taip skubama. Konstitucijai ratifikuoti skirti dveji metai”, – kalbėjo R.Povilionis. Jis teigė bandysiantis suburti visus Lietuvos europarlamentarus ir kartu pasirašyti tokį skubėjimą smerkiantį pareiškimą. Tačiau profesoriaus pastangos nuėjo perniek – Konstitucija buvo ratifikuota greičiau, nei tautos išrinktieji vienas kitą surado ilguose ir klaidžiuose Briuselio koridoriuose: pareiškimą pasirašė tik R.Povilionis. Europos Komisija, kurios komisare šią savaitę bus patvirtinta ir atstovė iš Lietuvos Dalia Grybauskaitė, Konstitucijai propaguoti planuoja skirti lėšų. Atrodo, kad Lietuvai jų nebereiks – svarbus dokumentas patvirtintas taip greit, kad kai kurie seimūnai atvirai prisipažįsta už naująjį dokumentą balsavę net jo neskaitę – 800 puslapių svarbiausias Europos įstatymas jiems pasirodė dėmesio nevertas niekalas, juolab kad Seimo nario kadencija jau baigėsi. “Kai kurie seimūnai, matyt, sumaišė šį dokumentą su Sovietų Sąjungos konstitucija, kitaip tokio skubėjimo neįmanoma pateisinti. Dokumentas, deklaruojantis pagrindines europiečių teises ir laisves, net nebuvo viešai paskelbtas”, – nusivylė Lietuvos nueinančiais politikais R.Povilionis.
Geriau nei Lietuvoj
Paklausti, ar jau apsiprato Europos Parlamente, Lietuvos atstovai tvirtino, jog Briuselyje jaučiasi kur kas geriau nei Lietuvos Seime. Ir ne tik finansiškai. “Mūsų atlyginimai dešimt kartų mažesni nei kolegų iš Italijos, tačiau dėl to prastesni nesijaučiame”, – “Sekundei” sakė R.Povilionis.
Profesorius čia atrado save – jis užima atsakingas pareigas savo frakcijoje, daug bendrauja su kitų šalių europarlamentarais, tačiau nei jis, nei jo kolega G.Didžiokas neslėpė – yra ir tokių, kurie į Briuselį atvyksta ne dirbti, o tiesiog gerai praleisti laiką. Būdami tolerantiški jie neišdavė savo malonumui Parlamento koridoriais besitrainiojančių kolegų pavardžių. “Jei tikrai dirbi, reikia ateiti prieš septintą ir išeidamas vakare dar galvoji apie nebaigtus darbus”, – su dirbančių europarlamentarų kasdienybe supažindino R.Povilionis. Anot profesoriaus, žmonių, pritariančių jo liberaldemokratiškoms idėjoms, EP nepalyginti daugiau nei Lietuvoje. “Viliuosi, kad naujajame Seime tai, kas vyksta čia, ras atgarsį, ir mes pagaliau pasijusime ES dalimi, o ne nuošalėje esančia provincija”, – tikisi europarlamentaras. Jam svarbu, kad vietiniai politikai neprisiimtų neįgyvendinamų įsipareigojimų ir neapgaudinėtų žmonių.
Dabartinės Lietuvos politinės situacijos europarlamentaras gera negalėjo pavadinti – sakydami prieš rinkimus viena, o po jų elgdamiesi kitaip valdančiosios daugumos atstovai parodo savo požiūrį į rinkėjus ir jų valią. “Demokratinėje valstybėje šitaip nesielgiama – ne tik parodome piliečiams, kad jie nėra labai svarbūs, bet ir dar labiau padidiname jų nepasitikėjimą valdžia”, – mano R.Povilionis. Jo įsitikinimu, net ir Seimas Lietuvoje nelabai reikalingas – dabar viską sprendžia trys ar keturi žmonės.
Rojaus nebeliko
Europos komisarė D.Grybauskaitė, praėjusią savaitę Lietuvos radijo žurnalisto Vaidoto Žuko įvardyta kaip netradicinės sekusalinės pakraipos atstovė, mielai bendravo su žurnalistais iš Lietuvos – per pusmetį, praleistą Briuselyje, ją dažniau lankė vokiečių, britų žiniasklaida nei tautiečiai. Deja, pokalbis nebuvo toks atviras, kokio tikėtasi. Būdama EK komisare D.Grybauskaitė galėjo išsakyti tik oficialią EK poziciją ir nebuvo įgaliota komentuoti Lietuvos vidaus politikos. Tačiau biudžeto planavimo ir finansų komisarė noria pasakojo apie savo gyvenimą Europos sostinėje. “Pirmą kartą į Briuselį darbo reikalais atvykau 1994-aisiais. Tada man atrodė, jog patekau į rojų – gausybė Lietuvoje dar nematytų prekių, visai kitoks gyvenimo lygis. Atvykusi čia prieš pusmetį to neberadau – Lietuvoje paslaugų sfera išplėtota nepalyginti geriau – čia man iškyla nemažai buitinių rūpesčių. Tam reikia skirti labai daug laiko, o to sau negaliu leisti”, – apie Briuselio kasdienybę pasakojo D.Grybauskaitė. Įpratusi nuolat sportuoti, šio malonumo dabar ji negalinti sau leisti – apsilankymas sporto klube iš komisarės atima kone tris valandas neįkainojamo laiko.
R.Povilionis dėl paslaugų lygio pernelyg nedejuoja – europarlamentaras pietauja EP valgykloje – čia maistas daug pigesnis nei restoranuose – mieste už pietus reikėtų pakloti apie 15-20 eurų, o valgykloje, kurioje tenka apsitarnauti patiems, pietums pakanka 5 eurų. “Yra Parlamente ir aukštesnio lygio restoranų, ten gali įeiti tik europarlamentarai ir jų svečiai. Aptarnavimo lygis aukštesnis, bet ir piniginę tenka plačiau atverti – kartą buvau, užtenka man ir valgyklos”, – pasakojo profesorius. Jis įsikūręs vieno kambario bute šalia EP, nuomai per mėnesį išleidžia 500 eurų. G.Didžiokas Briuselyje gyvena 3 kambarių bute, E.Gentvilas su šeima įsikūręs bute su atskiru sodeliu. Tačiau yra europarlamentarų, vis dar neapsisprendusių, kur apsigyventi, ir besiglaudžiančių viešbučiuose. “Į butą grįžtu tik miegoti, nematau prasmės mėtyti pinigų ir išsinuomoti geresnį”, – gana abejingai į savo buities reikalus žiūrėjo R.Povilionis. Jis neslėpė ne kartą nakvojęs savo kabinete EP, tiesa, prieš tai apie tokį sprendimą būtina pranešti apsaugai.
Vaikai – eurobiurokratų mokykloje
Europos institucijose darbuojasi vis daugiau lietuvių. Vieni jų į Briuselį pateko išlaikę sunkiai įveikiamus testus ir perėję didžiulius konkursus. Kitiems padėjo garsios jų tėvų pavardės. Žurnalistus glumino lietuvė, nemokšiškai pasakojusi apie Europarlamento darbą – gal mergina neturi iškalbos dovanos, tačiau daugeliui jos besiklausančiųjų pasirodė, kad apie šią instituciją daugiau žino pagrindinės mokyklos moksleivis, nei ši EP praktikantė iš Lietuvos. Situaciją bandė švelninti R.Povilionis, jis patikslindavo merginos pateiktą informaciją. Vėliau žurnalistai sužinojo, kad jau antrą kartą EP praktiką atliekančioji – vieno Seimo nario dukra. Šaltinių Briuselyje teigimu, garsių tėvų vaikams pradėti karjerą Europos institucijose daug paprasčiau nei gabiam, bet elitui nepriklausančiam jaunuoliui.
R.Povilionis neigė, kad savo padėjėju EP jis pasirinko politinius mokslus užsienio ir Lietuvos universitetuose studijavusį Stanislovą dėl to, kad šis priklauso jauniesiems libdemams. “Į partinę priklausomybę nekreipiau jokio dėmesio. Stanislovas – palikimas: jis EP darbavosi su Eugenijumi Maldeikiu, pasikalbėjęs su jaunuoliu, pasilikau jį savo padėjėju”, – aiškino profesorius. Nuolat besišypsantis Stanislovas neneigė, kad europarlamentaro padėjėjo darbas – tik tarpinė jo karjeros stotelė. Vaikinas siekia tapti EP tarnautoju ir dalyvauja konkurse užimti šią vietą. “Visi čia dirbantys jaunuoliai jau galvoja apie pensiją ir tikslingai siekia palypėti karjeros laipteliais”, – apie EP jaunuosius darbuotojus pasakojo G.Didžiokas.
Vertėjų, europarlamentarų padėjėjų, Europos institucijų darbuotojų iš Lietuvos vaikai mokosi mokykloje, kurią lanko visų eurobiurokratų vaikai. Lietuvių šioje mokykloje – 36. Jie iš savo bendraamžių išsiskiria savarankiškumu, gilesnėmis žiniomis ir motyvuotu noru mokytis. Tuo stebina Belgijos pedagogus. Beje, mokykloje – griežta tvarka. Visi vaikai turi plastikines korteles ir fiksuojamas kiekvienas moksleivio žingsnis – kada jis atėjo į pamokas. Kortelėse yra užkoduota informacija apie visą mokinio darbo dieną ir anksčiau ar vėliau iš mokyklos jis išeiti negalės. Beje, pašaliniai į mokyklą patenka tik turėdami specialius leidimus, tačiau niekam nekyla klausimų dėl mokinių teisių ar laisvių suvaržymų – į pamokas ar iš jų vaikus vežiojantis autobuso vairuotojas moksleivius išleis tik toje stotelėje, kuri nurodyta vaiko plastikinėje kortelėje, prieš tai dar kartą pasitikslinęs jo kelionės maršrutą. Akivaizdu: atsakomybė už vaiko saugumą deklaruojama ne tik popieriuje – už moksleivius atsakingi pedagogai imasi konkrečių priemonių auklėtinių saugumui užtikrinti, nes teismų procesai dėl pamokų metu gatvėje susižalojusių mokinių Belgijoje nėra jokia naujiena.
Diplomatai prarado olimpinę ramybę
Visai neseniai Lietuvos atstovybė ES įsikraustė į naujas patalpas. Ambasadorius – panevėžietis Oskaras Jusys žurnalistams mielai aprodė renovuotus ir dar dažais kvepiančius kabinetus, supažindino su Briuselyje dirbančia 56 žmonių komanda. Žurnalistų paklaustas, kiek kainuoja atstovybės išlaikymas Lietuvos mokesčių mokėtojams, diplomatas kiek sutriko – to jis neskaičiavęs, tačiau manąs, kad misijos išlaikymas per mėnesį kainuoja 100-200 tūkstančių litų. Tai, pasak ambasadoriaus, nėra dideli pinigai – Lietuvos atstovybė ES bene mažiausia, kitos ES šalys Briuselyje išlaiko kur kas gausesnį diplomatų būrį. Diplomatams referavus apie milžinišką jų atliekamo darbo naudą, pasipylė žurnalistų klausimai. Atrodo, kad to atstovai nesitikėjo. Žiniasklaidai parūpo, ar diplomatai negali atkreipti dėmesio, kad į lietuvių kalbą klaidingai išverčiamos ES direktyvas. Nors yra akivaizdžių iškraipymų ir šiurkščių vertimo klaidų, oficialūs ES dokumentai įsigalioja Lietuvoje. Taip atsitiko ir su direktyva, liečiančia PVM mokėtojus – klaidingai išverstas dokumentas pridarė nemažų nuostolių ne vienam, turinčiam mokėti šį mokestį. O.Jusys pripažino, kad vertimo klaidų vis dar pasitaiko, tačiau, ambasadoriaus įsitikinimu, už tai atsako daug daugiau institucijų – atstovybės misija ne prižiūrėti vertėjus, o atstovauti Lietuvai. “Kad jūs žinotumėte, kiek klaidų mes pastebime, ir darome viską, kad jos nepasikartotų”, – diplomatiškai atsakė O.Jusys. Tačiau žurnalistų toks atsakymas netenkino – jie piktinosi, kad dėl biurokratų kaltės ES dokumentai Lietuvą pasiekia neatpažįstamai iškreipti ir tokie priimami už gryną pinigą. “Briuselio koridoriai – pakankamai klaidūs ir tamsūs. Mes jais vaikštome visai neseniai. Senbuviai juose dar pasiklysta. Ir Roma juk ne iš karto statėsi”, – įsiplieskusį ginčą bandė užglaistyti diplomatai ir pakvietė žurnalistus apžiūrėti stilingo vidinio kiemelio, turinčio ypatingą tradiciją: jame žaliuojanti žolytė pjaunama vasario 16 dieną.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
