Tolimųjų Rytų šalyse didėjant gamybos sąnaudoms, vis daugiau tekstilės ir aprangos pramonės užsakymų tenka Europos bendrovėms.
Tekstilės pramonė iš Tolimųjų Rytų šalių grįžta į Europą. Tokios progos tikisi nepraleisti ir mūsų šalies gamintojai. Pasitikrinti savo jėgas jie galės vienose svarbiausių pasaulyje techninės tekstilės, neaustinių medžiagų ir apdirbimo technologijų parodų.
Gegužės 24-27 d. Frankfurte prie Maino (Vokietija) vyks tradicinė kas dvejus metus rengiama techninės tekstilės ir neaustinių medžiagų paroda „Techtextil“ ir pirmą kartą tomis pačiomis dienomis organizuojama tekstilės ir kitų medžiagų apdirbimo technologijų paroda „Techprocess“.
Paroda „Techtextil“ šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo – joje ketina dalyvauti šimtai įmonių iš 50-ties pasaulio šalių. Daugiausia – 401 įmonė – atstovaus Vokietijai, taip pat 106 dalyviai atvyks iš Italijos, 102 – iš Prancūzijos. Nacionaliniuose stenduose prisistatys Belgijos, Kinijos, Italijos, Kanados, Portugalijos, Švedijos, Ispanijos, Jungtinių Valstijų ir kitų šalių bendrovės.
Parodoje „Texprocess“ vyks specialus partnerių paieškos renginys „Source it!“, skirtas norintiems pasirašinėti vadinamųjų protingų paslaugų teikimo sutartis, taip pat regioninėms tekstilės gamintojų asociacijoms. Įmonės turės galimybę susitikti ir užmegzti ryšius su tarptautinėmis žymių prekės ženklų įmonėmis, ieškančiomis naujų gamintojų ir norinčiomis užsisakyti paslaugas.
Tokiu būdu užsakovų tikisi surasti ir Lietuvos gamintojai. Tiesiogiai potencialiems užsakovams prisistatys 4 Lietuvos įmonės: „Linolitas“ ir „Neaustima“, dalyvausiančios parodoje „Techtextil“, o „Lincasa“ ir „Pakaita“ savo stendus turės „Texprocess“.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidentas Linas Lisiauskas pripažino, kad ne visi šalies gamintojai turi galimybę dalyvauti pasaulinio garso parodoje, tačiau LATIA Vokietijoje platins specialų leidinį, kuriame bus pristatytos visos stambiausios mūsų šalies pramonės bendrovės.
Parodos – dar ne praeitis
Galbūt gana trumpas Lietuvos įmonių, vyksiančių į Vokietiją, sąrašas liudija, kad šiais globalios komunikacijos ir aukštųjų technologijų laikais parodos yra pasenusi verslo partnerių paieškos forma?
„Šis rinkodaros būdas dar nėra pamirštas. Tekstilės sektoriaus įmonėms parodos ypač aktualios, – atsakydamas į šį klausimą akcentavo L. Lisiauskas. – Elektroninės priemonės padeda bendrauti jau užmezgus kontaktus, o per parodas būsimi verslo partneriai suranda vienas kitą. Drabužius mes linkę pirkti parduotuvėse, kur galime juos pasimatuoti, pačiupinėti. Tas pats principas galioja ir tekstilės pramonėje – užsakovams labai svarbu savo akimis pamatyti tai, ką gali pagaminti potencialus verslo partneris“.
Anot L. Lisiausko, šiuo metu didžiosios pasaulio parodos susigrąžina populiarumą dar ir todėl, kad tekstilės ir aprangos pramonė grįžta iš Tolimųjų Rytų valstybių į Europą. Senojo žemyno vartotojai vis didesnį dėmesį kreipia į gaminio kokybę ir jo kilmės šalį, todėl didėja Europoje pagamintų drabužių paklausa. Tokios tendencijos leidžia po krizės greičiau atsigauti ir Lietuvos gamintojams, kurie sulaukia vis daugiau užsakymų iš užsienio ir didina eksportuojamos produkcijos apimtis.
„Tačiau to dar negalima pasakyti apie Lietuvą. Mūsų vartotojams vis dar svarbiausias argumentas – kaina. Šiuo metu vietos produkcija sudaro vos 10 proc. viso drabužių pardavimo, nors prieš krizę ši dalis buvo padidėjusi nuo 15 iki 25 proc.“, – apgailestavo LATIA vadovas.
Vis dėlto Lietuvos įmonės prisitaikė ir prie tokių pokyčių bei išmoko krizės pamokas – sugebėjo dirbti lanksčiau ir užsiėmė specifines rinkas.
