Prieš metus antrinėse Europos „Gazprom“ įmonėse atliktos kratos davė rezultatų – pradėtas tyrimas, ar Rusijos energetikos milžinė nepiktnaudžiauja savo padėtimi Europos Sąjungos dujų rinkoje. Tyrimo išvados gali atnešti Lietuvai mažesnes dujų kainas.
Europos Komisija (EK) paskelbė „prioritetine tvarka“ tirsianti, ar 25 proc. Europos dujų rinkos valdanti „Gazprom“ nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių dujų tiekimo rinkoje.
Po praėjusių metų spalį atliktų kratų Rusijos bendrovės antrinėse įmonėse Čekijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje EK skelbė, kad šių veiksmų pagrindas – galimi konkurencijos teisės pažeidimai. Dabar pažeidimai apibrėžti trimis konkurenciją ribojančiais veiksniais: bendrovė įtariama trukdžiusi diversifikuoti dujų tiekimą, skaidžiusi dujų rinką trukdydama laisvam dujų tiekimui ir nustačiusi netinkamas dujų kainas klientams siedama jas su naftos kainomis.
„Prioritetiniu“ pavadintas tyrimas dėl „Gazprom“ – pirmasis EK Konkurencijos direktorato istorijoje, apimantis didelį regioną ir keliantis tokius rimtus kaltinimus. Direktoratas per visą savo istoriją gamtinių dujų sektoriuje yra paskelbęs tris nuosprendžius „Gazprom“ antrinėms įmonėms Italijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Tąkart jos paragintos pakeisti laisvai konkurencijai prieštaraujančias sąlygas.
Kol kas neaišku, kiek Rusijos dujų milžinei kainuos šis EK tyrimas. Tačiau tai, kad praėjus metams po kratų atsirado pakankamai medžiagos pradėti oficialų tyrimą, nežada lengvos baigties „Gazprom“. Remiantis ES teise, didžiausia galima finansinė bauda – nuo 10 iki 30 proc. metinių bendrovės pajamų. Žinoma, galimas ir taikus susitarimas – „Gazprom“ gali stengtis išpildyti iškeltas sąlygas.
Lietuvos pėdsakai
Prieš metus „Financial Times“ paskelbė, kad kratos „Gazprom“ įmonėse atliktos iš dalies dėl Lietuvos pareiškimo – praėjusių metų sausio mėnesį Lietuva pateikė skundą Briuseliui dėl galimo „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi, kuris apsunkina energijos rinkos liberalizavimą. Apie šio skundo nagrinėjimo eigą, juo labiau rezultatus, EK nieko nėra paskelbusi.
Galima spėti, kad ir kitos Europos šalys, perkančios dujas iš „Gazprom“, yra nepatenkintos dujų kainomis. Šių metų pradžioje „Gazprom“ paskelbė suteiksianti nuolaidų penkioms klientėms Europoje. Lietuvos ir kelių kitų mažesnių Rytų Europos regiono šalių sąraše nebuvo.
Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos narys, mano, kad EK tyrimas teoriškai gali suteikti vilčių, jog Rusijos milžinė taikys nuolaidas ir mažesniems klientams: „Tokia didelė bendrovė, veikianti Europoje, turėtų sutikti su EK iškeltais priekaištais. Jeigu eis iki galo, tai kainuos labai daug, tad negalima atmesti galimybės, jog bendrovė dėl kai kurių sąlygų gali nusileisti, viena jų – mažieji klientai, tarp kurių ir Lietuva.“
Tačiau gali būti, kad didesnę konkurenciją rinkoje užtikrins ne galimos „Gazprom“ nepalankios EK išvados, o 2015 m. Lietuvoje ruošiamas pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalas. Tokią realiausią išeitį mato Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos direktorius: „Čia, Lietuvoje, „Gazprom“ turi pagrindinį konkurentą – naftos produktus, kurie yra brangesni. Todėl labai sunku apkaltinti dominavimu, kai gali veikti tik tokiomis konkurencinėmis sąlygomis. Kur rinkose nafta pigesnė, pigesnės ir dujos, tačiau norint mažesnių kainų reikia konkurentų kiekvienam sektoriui. Reikia arba didesnio politinio spaudimo, arba įsipareigojimų pačiai bendrovei – dėl tam tikro sunaudojamo kiekio ir panašiai.“
Lietuva apie tokius įsipareigojimus nekalba, tačiau baksnoja – Latvijai „Gazprom“ dujas tiekia pigiau. Čia iškyla ir kita EK pastaba – trukdymas laisvai dujų rinkai. Teoriškai Lietuvos pirkėjas, nepatenkintas kainomis čia, turi galimybę jų pirkti iš Latvijos. Tačiau praktikoje tokia schema netaikoma.
EK taip pat pareiškė, kad „Gazprom“ klientams kainas nustatinėjo siedama jas su naftos kainomis. Neseniai pasirodė pranešimų, kad gamtinių dujų kainos formulę bendrovė žada keisti, tačiau ir dabar egzistuojanti Europoje naudojama jau pusšimtį metų. V. Lukoševičius mano, kad šis aspektas EK užkliuvo dėl konkurencijos trūkumo rinkoje – jei vienintelis naftos tiekėjas siūlo brangesnius produktus, produkciją brangins ir gamtinių dujų tiekėjas.
Svarbu visiems
Po prieš metus atliktų kratų Rusijos „Gazprom“ paskelbė, jog šie EK veiksmai neturi jokio pagrindo. Šįkart bendrovė savo pozicijos dar nėra paskelbusi. EK akcentuoja, kad pradėtas tyrimas dar nereiškia, jog bendrovė yra kalta.
Pradėtas tyrimas ir jam suteikta prioritetinė teisė byloja ir tai, kad Europa stengiasi vykdyti 2009 m. ratifikuotą Trečiąjį energetikos paketą, kuris turėtų užtikrinti regiono dujų rinkos liberalizavimą, atskiriant vamzdynus nuo tiekėjų. Toks kelias – itin nepalankus „Gazprom“.
Konkurencijos teisės ekspertas Daivis Švirinas ragina įvertinti ir kitas aplinkybes – Rusija neseniai tapo Pasaulio prekybos organizacijos nare, „Gazprom“ veikla aktuali itin didelei daliai viso žemyno vartotojų, tad EK privalo būti suinteresuota kuo greičiau išspręsti iškilusias problemas.
D. Švirinas nesiima spręsti, kuo gali pasibaigti tyrimas – baudomis ar taikiu susitarimu. Tai priklauso nuo EK iškeltų pastabų, „Gazprom“ geranoriškumo ir bendrovės teisininkų profesionalumo.
