Nesukūrus aiškaus sankcijų mechanizmo, analitikų teigimu, skolų problemos Europoje tęsis.
Istorija mus moko, kad mes nesimokome iš istorijos. Toks įspūdis gali susidaryti nagrinėjant paviešintą naujausią Europos fiskalinės disciplinos susitarimo juodraščio variantą. Jame silpninamas Europos Komisijos (EK) vaidmuo, švelninamos sankcijos valstybėms, nesusitvarkančioms su savo finansais. Analitikai svarsto, kad Europa kartoja tą pačią klaidą, kurią padarė rengdama Stabilumo ir augimo paktą.
Trečiasis dokumento juodraštis Europos Sąjungos (ES) valstybių narių derybininkams buvo išsiųstas antradienio vakarą. Žiniasklaidai nutekintame dokumento variante šiek tiek pakeista vadinamosios „auksinės taisyklės“, pagal kurią valstybės narės griežtesnį savo finansų reguliavimą turi numatyti nacionaliniuose teisės aktuose, formuluotė.
Antrame dokumento variante buvo prašoma „auksinę taisyklę“ įrašyti „į nacionalines konstitucijas arba lygiaverčius teisės aktus“. Tačiau naujausioje jo versijoje prašoma „privalomosios galios ir nuolatinio pobūdžio nuostatų, pageidautina konstitucinių, kurių būtų laikomasi visuose nacionalinio biudžeto procesuose“, pastebi „EUobserver“ naujienų svetainė.
Iš projekto dingo anksčiau numatyta EK pareiga duoti į teismą valstybes, deramai neperkėlusias „auksinės taisyklės“ į nacionalinę teisę. EK galės tik parengti pranešimą apie tvarkos pažeidėją, jeigu to pareikalaus kita prie pakto prisijungusi šalis.
„Matyt, kad bendro susitarimo paieškos nėra tokios paprastos. Kita vertus, bet koks šitų nuostatų švelninimas automatiškai pakirs pasitikėjimą šiuo dokumentu dar net nepradėjus jam veikti. Finansų rinkos pro padidinamąjį stiklą žiūri į tai, kas vyksta Europoje. Bet koks nukrypimas arba žingsnis atgal būtų traktuojamas kaip tiesioginis smūgis euro stabilumui“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Laukia diržų veržimasis?
Tiesa, naujame projekto variante jau aiškiai nurodomi atvejai, kada bus toleruojami nukrypimai nuo subalansuoto ar perteklinio biudžeto, kuris yra vadinamas vidutinės trukmės tikslu. „Laikinas nukrypimas nuo vidutinės trukmės tikslo bus leidžiamas tik nekontroliuojamų įvykių, turinčių įtakos šalies finansų sistemai, ar didelio ekonomikos nuosmukio atvejais“, – teigiama dokumente.
Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico manymu, ši nuostata yra duoklė Vokietijai. Ji mainais į norėtą gilesnę integraciją ir Briuselyje tvirtinamus valstybių biudžetus gavo valstybių pažadą, augant ekonomikai, visiškai subalansuoti biudžetus. Šis reikalavimas, jeigu bus įtvirtintas, daugeliui Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvai, gali reikšti naują taupymo etapą.
Tačiau pastarajame juodraštyje kiek sušvelninta nuostata dėl sankcijų šalims, kurios laužys taisykles dėl valstybės skolos, biudžeto deficito. Tai gali būti nuolaida Italijai, kurios skolos lygis yra pasiekęs 120 proc. bendrojo vidaus produkto ir kuri itin priešinosi griežtoms sankcijoms.
„Sankcijų mechanizmas buvo silpnoji vieta ir Stabilumo ir augimo pakte. Teoriškai jis egzistavo, praktiškai jis nebuvo taikomas. Bet kokioje srityje, jeigu numatomas reguliavimas ir sankcijų sistema, tai tas reguliavimas yra prasmingas tiek, kiek veikia sankcijos“, – sakė G. Nausėda.
Ž. Mauricas pridūrė, kad, neegzistuojant aiškiam sankcijų mechanizmui, atsiras šalių, kurios bus „gudresnės“ už kitas ir nesilaikys numatytų taisyklių. Tokiu atveju skolų problemos tęsis ir toliau, o šalys savo finansus esą sutvarkys tik tada, kai nebegalės pasiskolinti rinkose, ir bus priverstos belstis į Tarptautinio valiutos fondo duris.
