Pietinių ES šalių skolos lygis viršija Maastrichto kriterijus.
Investavusieji į smarkiai įsiskolinusių ES šalių, tokių, kaip Graikija, vertybinius popierius rizikuoja prarasti apie pusę investuotų lėšų. Niujorko universiteto finansų profesorius Edwardas Altmanas sako, kad kai kurioms Europos šalims ateityje teks neišvengiamai restruktūrizuoti savo skolas.
Pasak E. Altmano, padėtis Europoje išlieka labai trapi, o skolų resutruktūrizaciją finansų ekspertas laiko neišvengiama priemone, kuri anksčiau ar vėliau turės būti įgyvendinta. Vertinant kai kurių ES šalių įsiskolinimo lygį, profesorius rekomenduoja žiūrėti ne tik į valstybės, bet ir į privataus sektoriaus įsiskolinimo lygį.
Europos centrinis bankas (ECB) vasario pradžioje paragino Graikiją ir Airiją tęsti biudžeto išlaidų karpymo programas ir patvirtino, kad nubraukti dalį šių šalių skolos neketinama. ECB yra supirkęs sunkumų dėl didelio įsiskolinimo patiriančių ES šalių skolos obligacijų už 76 mlrd. eurų. Tiesa, ateityje šią funkciją bankas ketina perleisti specialiam 500 mlrd. eurų dydžio stabilumo fondui, dėl kurio ES šalys susitarė šios savaitės pradžioje.
E. Altmano vertinimu, Europos monetarinės sąjungos stabilumo garantu išlieka Vokietija, nors ir pastaroji turi problemų korporatyviniame sektoriuje. Jo manymu, euro likimą turėtų spręsti Italija, kuri jau gana ilgą laiką nesugeba pasiekti gyvybingo ekonominio augimo, tačiau iš problemų turinčių Bendrijos šalių atrodo geriausiai ir turi daugiausiai galimybių išsikapanoti.
