Šansai kitąmet Lietuvoje išvysti eurą beveik šimtaprocentiniai. Perėjimas prie bendrosios Europos valiutos bus ne tik svarbus simbolis, bet ir duos ekonominės naudos.
Balandį Lietuva užtikrintai vykdė kriterijus, reikalingus eurui įsivesti. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2013 m. sudarė 2,2 proc., o skola – 39,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Pagal Mastrichto kriterijus reikalaujama, kad šie rodikliai neviršytų atitinkamai 3 ir 60 proc. BVP. Infliacijos rodiklis, kuris tapo kliūtimi Lietuvai eurą įsivesti dar 2007-aisiais, šių metų kovą siekė vos 0,7 proc. ir buvo 2 procentiniais punktais mažesnis už reikalaujamą. Tad balandžio viduryje Seime pritarta Euro įvedimo įstatymui.
Dar vienas teigiamas signalas siekiant turėti bendrąją ES valiutą buvo tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ sprendimas pagerinti Lietuvos Vyriausybės ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo BBB iki A– įverčio. Tai vienas aukščiausių reitingų šalies istorijoje, o tokį sprendimą agentūra grindė šalies pasirengimu nuo kitų metų prisijungti prie euro zonos.
Nors oficialus ES Tarybos kvietimas tapti bendrosios valiutos zonos dalimi Lietuvą turėtų pasiekti šį vidurvasarį, kol kas jo sulaukti galinčių sutrukdyti veiksnių tikimybė itin nedidelė. Jau dabar galima prognozuoti, kokius pranašumus šaliai turėtų užtikrinti prisijungimas prie euro klubo. Vieni išryškės nedelsiant, o kitų teks palaukti kiek ilgiau.
Palūkanos ir lūkesčiai
Vieni pranašumų, kurie pradėjo kilti aikštėn jau dabar, yra palūkanų normos. Šiuo metu Vyriausybė dešimčiai metų gali pasiskolinti už kiek didesnes negu 3 proc. metines palūkanas. Prieš kurį laiką trumpesnio laikotarpio palūkanos buvo šoktelėjusios iki 7–9 proc., todėl už galimybę pasiskolinti teko mokėti nepalyginamai brangiau.
Lietuvos banko skaičiavimu, faktas, kad šalis vykdo Mastrichto kriterijus ir ruošiasi prisijungti prie euro zonos, vien 2014-aisiais mums turėtų padėti sutaupyti 130–250 mln. litų. Be to, nuo šių metų pradžios eurą įsivedusi Latvija balandį dešimčiai metų galėjo skolintis už 3 proc. metinių palūkanų. Mūsų šalį finansų rinkos ilgą laiką vertino kaip ne tokią rizikingą ir galėjo skolinti pigiau.
Tikėtina, kad ši tvarka bus prisiminta ir Lietuvos palūkanos taps mažesnės už Latvijos. Vidutinė svertinė palūkanų norma įvedus eurą turėtų sumenkti 0,56 procentinio punkto. Tai leis dar labiau apkarpyti valstybės skolos administravimo išlaidas ir taupyti mokesčių mokėtojų pinigus.
Mažesnėmis palūkanomis galės džiaugtis ne vien valstybė, bet ir verslas bei gyventojai. Aišku, maždaug du trečdaliai paskolų jau dabar paimama eurais, todėl teoriškai tokiems kreditams turėtų būti taikomos tokios pačios palūkanos kaip ir euro zonoje. Tačiau taip yra ne visada, nes kai kurie bankai įskaičiuoja šalies rizikos veiksnį (pavyzdžiui, tokie netikėti pinigų politikos pokyčiai kaip nacionalinės valiutos devalvacija), o tai padidina galutines palūkanas. Savaime suprantama, kad perėjus prie euro ši daugiau ar mažiau pagrįsta rizika turėtų visiškai išnykti.
Dar vienas greitai pastebimas pranašumas turėtų būti valiutos konvertavimo sąnaudos. SEB banko analitikai apskaičiavo, kad eurais daugiausia atsiskaitoma už eksportuotas ir importuotas prekes (atitinkamai 60 ir 55 proc.). Tad nebereikės litų konvertuoti į eurus ar atvirkščiai. Preliminariais skaičiavimais, verslui ir gyventojams tai padėtų sutaupyti apie 50 mln. litų per metus.
Atrodo, kad užtikrintumas dėl euro jau skatina ir tam tikrus gyventojų lūkesčius. Pavyzdžiui, šiųmetis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje aiškinamas artėjančiu valiutų pokyčiu. Atkreipiamas dėmesys į sandorius, kurie vykdomi apsieinant be banko paskolų ir greičiausiai rodo du dalykus, – žmonių norą patikimiau investuoti pinigus arba taip bandyti legalizuoti šešėlines pajamas.
Atlyginimai ir dovanos
Ilgalaikė euro nauda nėra tokia akivaizdi ir lengvai įvertinama konkrečiais skaičiais. Vis dėlto daugelio bendrąją ES valiutą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad jis skatina augti ekonomiką. Tiesa, yra ir viena išimtis – tai Graikija, kurios ūkio rodikliai per dešimtmetį nuo prisijungimo prie euro zonos suprastėjo. Šios valstybės atvejį kaip neįprastą pirmiausia reikėtų vertinti dėl to, kad siekdama būti priimta į euro zoną ji klastojo oficialią statistiką, dirbtinai pabrangino savo valiutą, o ir įsivedusi bendrąją valiutą nesistengė vykdyti tvarios finansų politikos.
Tad euras be pačios šalies pastangų ūkio bėdų neišsprendžia. Ir vis dėlto jis, kaip minėta, impulsą ekonomikai suteikia. Remiantis Lietuvos banko skaičiavimu, įvedus eurą turėtų sparčiau augti darbo užmokestis ir mažėti nedarbas. Per penkerius metus vidutinis atlygis šalyje papildomai didėtų po 0,5 procentinio punkto kasmet, būtų sukurta 7 tūkst. naujų darbo vietų.
Lietuvos bankas tikisi 3,5 proc. atlyginimų prieaugio. Tokią prognozę galima vertinti kaip gana atsargią, nes atrodo, kad kitąmet algos šalyje turėtų kilti sparčiausiai per pastaruosius septynetą metų dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai sutampa su darbo rinkos atsigavimo ciklu – nedarbo rodikliui artėjant prie natūralaus lygio, vis labiau juntamas darbo jėgos trūkumas. Todėl augimo pagreitį 2013 m. įgavę atlyginimai toliau turėtų kilti šiais bei kitais metais.
Antra priežastis gali būti politiniai sprendimai didinti minimalią mėnesinę algą ir kitas valstybės išmokas. Kad toks klausimas bus svarstomas, jau užsiminė valdančiųjų deleguotas finansų ministras Rimantas Šadžius. Be to, euro įsivedimas yra politiniu atžvilgiu patogi proga „apdovanoti“ save už pastarųjų metų finansinę drausmę. Žinių dėl didesnio minimalaus mėnesinio atlyginimo ir kitų išmokų greičiausiai sulauksime dar šiais metais.
Šaukštas deguto
Nepaisant įvairių spekuliacijų, euro įvedimą gali apkartinti tik vienas dalykas – kylančios kainos. Šalių kaimynių patirtis nevienoda. Įvedus bendrąją valiutą 2010 m. Estijoje kainos augo sparčiau. Latvijoje, nors iš anksto baimintasi, didesnio jų šuolio išvengta. Lietuvos Vyriausybė žada stebėti ir drausminti prekybininkus, inicijuoti tarpusavio memorandumus.
Tačiau šalta verslo logika gali nugalėti bet kokias geros valios iniciatyvas. Neabejojama, kad bus bandoma pasinaudoti proga, ir tai labiausiai tikėtina paslaugų srityje. Kita vertus, įsivesdama eurą Lietuva tampa dar labiau panašesnė į kitas Senojo žemyno šalis, todėl ir kainų lygis turėtų artėti prie ES vidurkio. Lieka viltis, kad šis procesas vyks kiek lėčiau, negu augs atlyginimai.
Didžiausias banknotas
Išleidžiant į apyvartą pinigus dažniausiai vadovaujamasi taisykle, kad didžiausio cirkuliuojančio banknoto vertė sudarytų pusę šalies vidutinio atlyginimo. Tokia rekomendacija buvo pagrįsta praktika – jei per mėnesį alga mokama du kartus (kaip avansas ir pagrindinė dalis), stambių kupiūrų didesnė dalis žmonių net negauna.
Kai 1993 m. buvo įvestas litas, tuo metu vidutinis atlyginimas sudarė 150 litų, vadinasi, didžiausio nominalo 100 litų banknotas buvo kiek per didelis. Vėliau sparčiai augant darbo užmokesčiui ir kitoms išmokoms įvesti 200 ir 500 litų nominalo banknotai. Beje, dar pačioje nepriklausomybės pradžioje buvo atspausdinta 1000 litų kupiūrų, bet jie į apyvartą niekada nebuvo išleisti.
Didžiausio nominalo banknotas euro zonoje – 500 eurų. Tokia suma šiuo metu prilygsta vidutiniam atlyginimui Lietuvoje ir tai yra per stambi kupiūra. Bet šiandien popierinius pinigus vis labiau išstumia elektroninės atsiskaitymo priemonės, tad didelio nominalo banknotai praranda populiarumą visose šalyse. Siūloma, kad stambiausios kupiūros, siekiant kovoti su šešėline ekonomika (didelio nominalo banknotus kaupti ir transportuoti paprasčiau), apskritai būtų išimtos iš apyvartos.
Tvarkaraštis
2014 m.
Birželio 12 d. Konvergencijos ataskaita, oficialiai patvirtinanti šalies kandidatės atitiktį Mastrichto kriterijams.
Liepos 22 d. ES Vadovų Tarybos sprendimas dėl leidimo įsivesti eurą. Patvirtinamas konvertavimo kursas.
Rugpjūčio 21 d. Kainos pradedamos skaičiuoti litais ir eurais. Dvigubos kainos rodomos iki kitų metų vidurio.
2015 m.
Sausio 1 d. Įvedamas euras. Cirkuliuoja ir litai, ir eurai.
Sausio 15 d. Iš apyvartos išimami litai. Juos nemokamai iškeisti į eurus galima pašto skyriuose, komerciniuose bankuose ir Lietuvos banke.
Kovo 1 d. Neatlygintino litų keitimo į eurus pašto skyriuose pabaiga.
Gruodžio 31 d. Neatlygintino litų keitimo į eurus komerciniuose bankuose pabaiga.
