Praėjusią savaitę Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje per
Eurolygos rungtynes su Bambergo GHP (Vokietija) ekipa debiutavo Panevėžio
„Panevėžio“ ekipos gynėjas
aštuoniolikametis 193 centimetrų ūgio Ernestas Ežerskis. Vos spėjęs grįžti į Lietuvą penktadienį panevėžietis padėjo savo gimtojo miesto komandai parklupdyti Valmieros „Lačplėša alus“ (Latvija) krepšininkus. Sportininkas mielai sutiko pabendrauti su „Sekundės“ korespondentu.
– Ernestai kada susidomėjai krepšiniu?
– Kai buvau devynerių, mama mane nuvedė į krepšinio treniruotes pas trenerį Audrių Prakuraitį. Mama nenorėjo, kad šlaistyčiausi gatvėmis, o tada turėjau laisvo laiko ir nusprendžiau pabandyti. Prisipažinsiu, iš pradžių krepšinis man nelabai patiko, bet po kiek laiko vis labiau pradėjau juo domėtis ir domiuosi iki šiol.
– Kaip ir kada debiutavai Lietuvos krepšinio lygoje?
– Pernai, kai Panevėžyje, galima sakyti, buvo iš pradžių kuriama reprezentacinė miesto ekipa, jos treneriu tapo mano pirmasis treneris A.Prakuraitis. Jis ir pakvietė mane į „Panevėžį“. Man tai, žinoma, buvo kiek netikėta, tačiau tikrai malonu.
– O kaip praėjusią savaitę atsidūrei Eurolygoje?
– Su „Lietuvos ryto“ komanda turiu šešerių metų kontraktą, o „Panevėžiui“ esu paskolintas. Tiesiog susidarė tokia situacija, kad paskutinės Eurolygos rungtynės vilniečiams jau nieko nebelėmė, nors, žinoma, patys krepšininkai labai norėjo nugalėti. Dėl to, manau, vilniečių treneriai man suteikė galimybę įgauti patirties aukščiausio rango varžybose.
– Tai reiškia, kad kitais metais gali atstovauti „Lietuvos rytui“?
– Dėl kitų metų tikrai nieko nežinau. Aišku, tokia galimybė yra. Aš dabar esu dvyliktokas ir baigęs mokyklą labai norėčiau studijuoti Vilniuje, bet kur žaisiu, tikrai nieko negaliu pasakyti.
– Kaip jauteisi debiutuodamas Eurolygoje?
– Tai išskirtinis jausmas. Aš labai nesijaudinau. Labai patiko atmosfera salėje, man, ko gero, pirmą kartą teko rungtyniauti prie tiek žiūrovų. Eurolygoje visai kitoks žaidimas nei Lietuvos ar Baltijos krepšinio lygos čempionatuose, kiti greičiai, todėl reikia prisitaikyti. Bet aš džiaugiuosi, kad man teko tai išbandyti. Kai paskambino „Lietuvos ryto“ vadovai ir pakvietė važiuoti į Vokietiją, aš ilgai nedvejojęs sutikau, nors tai buvo ir labai netikėta.
– Kaip tave priėmė „Lietuvos ryto“ krepšininkai ir treneriai?
– Vilniečių ekipoje visi labai draugiški, nors ir „Panevėžio“ ekipa nesiskundžiu. Visi sutiko labai draugiškai, su visais pašnekėjau. Kartais, kai ko nors nesuprasdavau, kiti komandos draugai išversdavo, padėdavo. Treneris Nevenas Spahija taip pat labai draugiškas, vis paklausdavo, ar viskas gerai ir ar nieko netrūksta.
– Ar Eurolygos rungtynės buvo pačios įsimintiniausios per tavo karjerą?
– Manau, kad ne. Eurolygoje man tik leido įgyti patirties. Man, ko gero, labiausiai į atmintį įstrigo pirmosios Lietuvos krepšinio lygos rungtynės su Klaipėdos „Neptūnu“.
– Kaip vertini „Panevėžio“ ekipos pasirodymą šiame sezone?
– Galėjome pasirodyti geriau. Kelias rungtynes pralaimėjome labai mažais skirtumais paskutinėmis rungtynių akimirkomis. Dabar, sezono pabaigoje, mums tų kelių pergalių labai trūksta. Be to, keitėsi treneriai. A.Prakuraitis manimi labiau pasitikėjo, bet dabar jau pritapau ir prie naujojo trenerių dueto, kuris man duoda vis daugiau rungtyniauti.
– Pabaigai gal gali pasakyti, kodėl pasirinkai marškinėlius, pažymėtus 11-uoju numeriu?
– Kai buvau jaunas, galėjau rinktis, arba rungtyniauti su 10-uoju, arba 11-uoju numeriu. Tada pasirinkau 11-ą ir iki šių dienų rungtyniauju savo mėgstamu 11-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais. Be to, kažkada horoskope perskaičiau, kad tai yra mano laimingas skaičius.
Romas RUDOKAS
S.Kašino nuotr. E.Ežerskis jau šį sezoną spėjo debiutuoti Eurolygoje.
